Kauniečių apkalbų objektu tapo ilgą laiką buvęs apleistas skveras Gedimino gatvėje. Savivaldybė nusprendė skverą rekonstruoti, tačiau, pradėjus darbus, kauniečiai pirminiu vaizdu stebisi.

„Manau, kad netinka toje vietoje tokie dalykai, toks kičas, manau, čia yra.“

„Kažkaip čigoniškai.“

„Man atrodo, kad ne prie ko, nežinau, kaip čia yra. Man, kaip menininkei, atrodo, kad čia visai netinka.“

„Auksas visąlaik gerai, kai jis kišenėje, o čia tai nelabai, tikrai, nelabai koks vaizdelis.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybė aiškina, kad skvere – ne auksas. „Tai yra žalvaris ir, kaip žinome, kas mokėsi chemijos, žalvaris nuo oro sąlygų keičia savo spalvą ir jis taps natūralesnis, ruduos po truputėlį, kiekvieną dieną keisi. Aišku, kai jis naujas, tikrai atrodo auksas, bet noriu nuraminti – tikrai aukso nededame“, – patikino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Architektas sako, kad, pažiūrėjus į renovuotas sienas, savaime kyla pavadinimas – „Auksinių dantukų skveras“. Pasak architekto Audrio Karaliaus, varis ar auksas – tokia medžiaga čia nedera su niekuo.

„Ta skarda yra labai plona ir ji tvirtinama prie tų dantukų pačiu negrabiausiu būdu. Bandymas išlaikyti bent jau artimą prabą tarpukario architektūriniam lygiui, na, tokių pastangų net nėra, tiesiog yra, jeigu taip paprastai kalbant, elementarus buitekas“, – kritikavo projektą architektas.

Savivaldybė sako, kad nederėjimas ir buvo tikslas, nes žalvaris tapo akcentu. „Architektų mintis buvo suteikti kažkokį akcentą, kad ta sienutė taptu kaip ir puošmena, tai buvo pasirinkta natūrali medžiaga“, – ne visiems suprantamus pasirinkimus grindė R. Savickienė.

Šis skveras pasikeis neatpažįstamai. „Atsiras, kaip minėjau, prie sienutės keturi suoliukai. Jie bus betoniniai, padengti medinėmis detalėmis. Dar liko apklijuoti granito plokštėmis gėlynus, takus įrengti, įvažiavimui kelią įrengti, pasodinti augalus. Atsiras takeliai praėjimui, (...) kad galėtų žmonės ir tranzitui panaudoti, ir pasisėdėjimui, dviračių takeliai“, – pasakojo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Architektų mintis buvo suteikti kažkokį akcentą, kad ta sienutė taptu kaip ir puošmena, tai buvo pasirinkta natūrali medžiaga.

Architektas stebisi ir granitiniais gėlynais. „Keturi gėlynai bus įkalinti betono ir granito gniaužtuose ir aibė aštrių kampų grūdins mažųjų kauniečių išlikimo instinktus“, – vaizdžiai ironizavo A. Karalius.

Projektą parengė savivaldybė, tačiau norinčiųjų skverą rekonstruoti neatsirado, du konkursai atlikti darbus žlugo.

„Po pirmojo pirkimo nė viena pasiūlymą pateikusi įmonė nesutiko dirbti, nes persiskaičiavo, kad neįsivertino sąnaudų ir pasiūlė per mažą kainą, tada skelbėme antrą viešąjį pirkimą, laimėjusi įmonė taip pat nepateikė pagal viešųjų pirkimų įstatymą nustatytu laiku sutarties įvykdymo garantijos, todėl sutartis neįsigaliojo“, – apie nesėkmingus viešųjų pirkimų projektus pasakojo R. Savickienė.

Dabar skverą stato savivaldybės komunalininkai – „Kauno švara“. R. Savickienė sakė, kad savivaldybė samdė savo įmonę, nes skveras buvo avarinės būklės. Rekonstrukciją planuota užbaigti rusėjo pradžioje, tačiau darbai vėluoja. Dabar projektą pabaigti planuojama per mėnesį. Skvero rekonstrukcija miestui atsieis per 213 tūkst. eurų.