Valstybės dienos piknikas ant Eigulių piliakalnio – kvietimas taip paminėti Mindaugo karūnavimo dieną, skambėjo labai viliojančiai. Tiesa, prasibrovę pro tankias šakas, žolės, nuklotos margaspalviais pledais neradome. Ant piliakalnio, kur kaip manoma kadaise stovėjo viena kunigaikščio Kęstučio pilių, išsirikiavę tarsi LDK kariai stovėjo Eigulių bendruomenės nariai. Kas pasipuošę tautiniais drabužiais, kas su trispalvėmis rankose.
„Vasario 16-oji, kovo 11-oji ir liepos 6-oji – visos šios dienos žymi šalies valstybingumą, tad švęskite. Jei negalite ateiti čia, susiburkite šeimomis kitur“, – istorikas Deimantas Ramanauskas priminė šios dienos svarbą ir liūdną piliakalnio istoriją, prie kurios, kaip netrukus paaiškėjo, prisidėjo ir jo paties giminaitis.
Sumanęs šioje vietoje statytis namą, D.Ramanausko senelio brolis buldozeriu išardė pylimą. Po vietinių gyventojų protesto ir griežto archeologo Petro Tarasenkos „ne“, statybos buvo sustabdytos, tačiau buldozerių pėdsakai liko amžiams.
„Beje, vienas buldozeris čia buvo susmegęs, todėl žmonės ėmė spėlioti, gal piliakalnyje yra kokių slėptuvių“, – jų, anot daugiau nei keturiasdešimt metų piliakalnio žoles šienaujančio kauniečio Vlado, niekas nerado.
Jei negalite ateiti čia, susiburkite šeimomis kitur.
Po ieškojimų archeologai aptiko tik įvairių kitų radinių – žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų ir geležinį arbaleto strėlės antgalį.
„Susirinkome į Valstybės dienos pikniką, tad traukite vaišes“, – kalbančiuosius ant pledų sodino organizatoriai.
Dar kelios akimirkos ir piliakalnis pakvipo sumuštiniais, naminiais pyragais, šokoladu, o gausiame būryje pasigirdo lietuviškos dainos.
Naujausi komentarai