„701 kabinete iš mano sūnaus pirštuko buvo paimtas kraujas. Po procedūros kraujo buvo itin daug, jis nekrešėjo. Tuomet paprašiau, kad darbuotoja užklijuotų pirštą pleistru, – pasakojimą pradeda daugiavaikė mama. – Deja, sulaukiau atsakymo, kad valstybė jų poliklinikai nekompensuoja. Niekas aplinkui pleistro neturėjo. Visur pasipylė kraujas: buvo ištepti ir vaiko drabužiai, ir vežimėlis. Darbuotoja sau po nosimi tik burbėjo, kad reikia pleistrą nešiotis su savimi.“

Po šio vizito moteriai kilo klausimas, ar išties į polikliniką reikia neštis savo pleistrus. „O ką daryti, jei pleistro su savimi nesinešioju? Juokingiausia, kad jau daugiau nei 10 metų esame Europos Sąjungos šalis, kuri finansuojama milijonais, o taupoma net pleistrams vaikams.“

Sulaukiau atsakymo, kad valstybė jų poliklinikai nekompensuoja. Niekas aplinkui pleistro neturėjo.

Po kaunietės įrašu socialinėje erdvėje atsirado ir dar keli pastebėjimai dėl kraujo ėmimo procedūrų šiame Kauno miesto poliklinikos padalinyje. Internautė Rita pasakojo, kad pirmadienį po kraujo ėmimo procedūros pleistras taip pat nebuvo duotas. „Kadangi pirštas stipriai kraujavo, tai ėjau į vaistinę ir pati pirkau pleistrus. Tikras absurdas. Labai gaila, kad Lietuvoje medicina tik prastėja,“ – rašė moteris. Kaunietė Aistė tikino, kad jau penkerius metus į šį padalinį visuomet nešasi pleistrus: „Mano vaikams taip pat nekreša kraujas, o jie pleistrų niekada neturi.“

Judita antrina, kad čia pleistrai nebuvo duodami ir prieš porą metų: „Visgi prisirašius kitoje poliklinikoje, pleistrų niekas neduoda ir čia.  Gydymo įstaigos yra nekaltos, kad valdžia jų nekompensuoja. Beje, visada galite nešiotis pleistriukų su savimi, nes vaikas ir gatvėje gali susižeisti. Aš su savimi nešiojuosi ne tik pleistriukus, bet ir vandens buteliuką.“

Pakakdavo tik vatos

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša portalui kauno.diena.lt tikino, kad atsinešti savo pleistrų į polikliniką nereikia. „Žiūrint iš žmogiškos ir profesinės pusės, tai vaiko pirštą darbuotoja turėjo užklijuoti. Bet gal išties darbuotojai to pleistro ir neturėjo?  Anksčiau tokiais atvejais duodavo vatos gabaliuką ir to užtekdavo,“ – sakė direktorius. Ir patikino, kad dėl šios konkrečios situacijos reikia pasikalbėti su slaugytoja, kuri ir atliko šią kraujo paėmimo procedūrą, bei išsiaiškinti, ar kaunietės skundas išties pasitvirtina.

Visgi direktorius pripažino, kad nustatyti Teritorinių ligonių kasų įkainiai nepadengia daugybės konsultacijų, procedūrų savikainos. „Darbuotojai kaip gali stengiasi taupyti, tačiau taupymas jokiu būdu neturėtų būti paciento ir aptarnavimo kokybės sąskaita“, – tikino P. Kibiša.

Susisiekus su Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Violeta Platūkiene, medikė patikino, kad tiek po kraujo paėmimo, tiek po vaistų suleidimo dūrio vietą reikia prispaudus palaikyti, o po uždėtu pleistru kraujavimas gali tęstis ir toliau. „Kraujas iš pirščiuko buvo paimtas 8 mėnesių kūdikiui ir duota dezinfekciniame skystyje sumirkyta vata, kad būtų užspausta dūrio vieta. Kadangi paėmus kraują tyrimui, pacientas su mama išėjo iš kabineto, galima galvoti, kad dūrio vieta užspausta nebuvo, mat virtualioje erdvėje paplitusioje nuotraukoje demonstruojamas kruvinas pirščiukas ir šalia numesta vata. Mama paklausė: „ ar turite pleistro?“, laborantė atsakė, kad neturi ir reikia dūrio vietą užspausti vata ir palaikyti. Po kraujo paėmimo, kapiliariniam kraujavimui stabdyti pakanka prispausti dūrio vietą vata, pamirkyta dezinfekciniame skystyje. Nei laborantė, nei slaugytoja kraujuojančio pirščiuko teigia nemačiusios, nes visa tai vyko laukiamajame,“ – aiškino specialistė.

Anot pašnekovės, tokių nesusipratimų iki šiol nėra buvę, tačiau personalas už nesusipratimą ir pacientės patirtus nepatogumus atsiprašo.