46-erių M. Bartninkas, vadovavęs Kauno apygardos teismui pastaruosius penkerius metus, turėjo galimybę siekti šių pareigų ir antrai kadencijai. Tačiau to nepadarė. Kolegoms jis yra prasitaręs, kad labiau nori būti teisininku, negu administratoriumi.
Rugpjūčio pabaigoje paskelbtoje atrankoje į Kauno apygardos teismo vadovus dalyvavo du kandidatai – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Marijus Šalčius ir Vaidas Vasiliauskas. Tačiau pastarasis jau prieš pat sprendimo priėmimą pateikė Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai prašymą jo kandidatūros nevertinti.
Lapkričio 5-ąją minėta komisija paskelbė savo išvadą, kad M. Šalčius yra tinkamas pretendentas Kauno apygardos teismo pirmininko pareigoms užimti ir teiks jo kandidatūrą Prezidentui. Tiesa, pastarasis nelabai mėgsta rinktis iš vieno kandidato, kaip jau buvo sprendžiant, kas vadovaus Kauno apylinkės teismui, kai pirmąją atranką į šias pareigas laimėjo šio teismo civilinių bylų teisėja Kristina Imbrasienė. Tada po pokalbio su atrankos laimėtoja jos kandidatūrą atmetęs ir naują atranką paskelbęs Gitanas Nausėda žiniasklaidai teigė, kad norėtų rinktis iš daugiau kandidatų. Paskelbus naują atranką, K. Imbrasienė jau šioje nedalyvavo, o ją laimėjo šiuo metu Kauno apylinkės teismui vadovaujanti ir baudžiamąsias bylas jame nagrinėjanti Sigita Meškauskienė.
Savo išvadą, kad 43-ejų metų M. Šalčius tinkamas pretendentas vadovauti Kauno apygardos teismui, kurią lėmė penki Pretendentų į teisėjus komisijos narių balsai iš septynių, ši komisija grindė tuo, kad per tuos pusantrų metų, t.y. nuo 2025-ųjų balandžio, kai M. Šalčius dirba šio teismo teisėju, nė vienas jo vienasmeniškai ar su kolegomis paskelbtas nuosprendis nebuvo apskųstas. Nors bylas jis išnagrinėja greičiau už bendrą šalies Apygardos teismų vidurkį. O kai kuriais atvejais – net keturis kartus greičiau. Be to, didžioji dalis anoniminės apklausos, kurioje dalyvavo 70 Kauno apygardos teismo darbuotojų, dalyvių teigė, kad M. Šalčius galėtų tapti jų vadovu dėl turimų kompetencijų, atsakingumo ir organizuotumo.
2006-aisiais M. Šalčius Vilniaus universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. O 2021-aisiais Vytauto Didžiojo universitete jam suteikė socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį.
Vienintele M. Šalčiaus darboviete, prieš tampant teisėju, buvo prokuratūra, kurioje, kaip skelbiama viešai prieinamoje jo biografijoje, jis dirbo apie 19 metų – nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2025-ųjų balandžio. Iš pradžių – apie metus Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro padėjėju. Vėliau – apie trejus metus Kauno apylinkės prokuratūros prokuroru. Po to – apie septynerius metus Kauno apygardos prokuratūros prokuroru, kol galiausiai tapo jos Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokuroru. Ir ėjo šias pareigas apie aštuonerius metus, kol tapo teisėju.
Ilgamete Kauno apylinkės prokuratūros prokurore buvo ir M. Šalčiaus mama Vilija Šalčiuvienė, šiuo metu jau išėjusi į užtarnautą poilsį.
M. Bartninkas, pasibaigus jo įgaliojimams, turėtų likti Kauno apygardos teismo civilinių bylų teisėju, jeigu vėl nedalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinių bylų teisėjus, kurios pretendentų sąrašas turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu. Šią atranką M. Bartninkas jau buvo laimėjęs. Tačiau šių metų birželį Seimas slaptu balsavimu nepritarė jo kandidatūrai į minėtas pareigas, kaip ir Nerijaus Meilučio, kuris kandidatavo antrą kadenciją vadovauti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vis garsiau kalbama, kad minėtas ne tik teisininkų bendruomenę šokiravęs Seimo sprendimas yra vienos partijos kerštas už tai, kad Kauno apygardos teismas, vadovaujamas M. Bartninko, nuteisė jų lyderį vadinamoje „čekiukų“ byloje, o Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaujamas N. Meilučio, atmetė šį nuosprendį apskundusio nuteistojo skundą. Nors vėliau Lietuvos Aukščiausiasis teismas jį išteisino.
Naujausi komentarai