"Smagu, kad šią mano iniciatyvą palaikė daugelis Kaune vienmandatėse apygardose išrinktų ir iš Kauno kilusių Seimo narių. Man, kaip ketvirtos kartos kaunietei nesinorėjo nutolti nuo gimto miesto aktualijų, juk kai kuriuos kultūrinius ar istorinius aspektus gali žinoti tik Kaune gyvenę žmonės. Tad greta nacionalinės politikos iššūkių randame laiko pasitarti ir dėl kauniečių keliamų klausimų", –  Kauno Seimo narių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

Darbas grupėje, anot jos, padeda greičiau dalytis turima informacija, miestui kylančiais specifiniais iššūkiais ir taip paprasčiau koordinuoti veiksmus Kauno labui.

– Ar iniciatyva Kauno Seimo nariams jungtis į grupę pasiteisino? – pasiteiravome G.Skaistės.

– Absoliutaus sutarimo sunku tikėtis, bet atskirais klausimais susivieniję pasiekiame rezultatą. Kur bendro sprendimo nerandame, bent jau kartu išgirstame visas suinteresuotas puses ir įsigiliname į su miestu susijusius klausimus iš esmės. Kauno bičiulių grupėje dirba 15 Seimo narių iš trijų skirtingų partijų: Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos. Prisijungė beveik visi kalbinti politikai, tarp jų – dviejų partijų pirmininkai, Seimo pirmininkas, ministras.

– Gal galite pateikti pavyzdžių, kokią grupės veiklos naudą praktiškai jau galėjo pajusti kauniečiai?

– Vienas iš pirmųjų posėdžių buvo bendras su Kauno miesto vadovais, kurie išskyrė miestui prioritetinius projektus ir probleminius klausimus. Vienas iš jų – automagistralės ties Kaunu rekonstrukcija. Pastaraisiais metais automobilių spūstys šioje vietoje darosi sunkiai pakeliamos bet kurio vairuotojo kantrybei. Nors visiems kauniečiams buvo akivaizdu, kad reikalingas naujas platesnis tiltas, tačiau Automobilių kelių direkcija nuosekliai norėjo įsiūlyti mintį, kad Kauno savivaldybė turi už savo lėšas statyti tiltą miesto viduje, kuris sumažintų automobilių srautus nuo automagistralės. Organizavome pokalbius ir pasitarimus, paklausimus, galiausiai rastas bendras sutarimas, kad visgi automagistralėje per Nerį bus statomas papildomas tiltas, rekonstruojamos nuovažos į miestą, statomas viadukas ties Giraitės posūkiu. Projektas turėtų būti įgyvendintas per penkerius metus. Tikiu, kad tai mūsų bendrų pastangų rezultatas.

– Kokie nauji grupės užmojai, planai, projektai, prie kurių susitelkėte?

– Mūsų grupės narių iniciatyva Seime priimtas nutarimas, 2019-uosius paskelbiant Laikinosios sostinės metais. Tikiu, kad Kaunas sulauks didesnio dėmesio nacionalinėje žiniasklaidoje ir, tikėtina, didesnio turistų iš Lietuvos srauto. Kitas artimiausias darbas – 2019-ųjų metų nacionalinio biudžeto tvirtinimas. Jame randa vietą ir eilutė Kaunui skiriamos gyventojų pajamų mokesčio dalies, taip pat lėšos, skiriamos Kaune veikiančioms nacionalinėms įstaigoms ir panašiai. Dažnai matome, kaip tokios įstaigos yra šiek tiek diskriminuojamos sostinėje esančiųjų atžvilgiu. Tad bendras susitelkimas paremiant Kauno švietimo ar kultūros darbuotojų bendruomenes yra svarbus.

– Vyko grupės narių susitikimas su Kauno Europos kultūros sostinės 2022 komanda. Ar Vyriausybė įsitraukia į šio europinio lygmens renginio organizavimą?

– Pokalbių su "Kaunas Europos kultūros sostinė 2022" komanda metu išryškėjo, kad šiek tiek trūksta aktyvesnio Vyriausybės įsitraukimo. Kadangi projektas ilgametis, pasiruošimas reikalauja lėšų. O finansus, kaip žinome, reikia planuoti. Neturint oficialaus Vyriausybės nutarimo apie lėšų skyrimą, to daryti buvo neįmanoma. Po mūsų grupės paraginimo, toks nutarimas atsirado, dabar jau rengiamas ir specialiosios dotacijos projektas. Mano nuomone, negalima tokio svarbaus mūsų miestui ir valstybei renginio leisti vykti savaime, privalome sutelkti tiek savivaldos, tiek Seimo, tiek Vyriausybės pastangas, kad 2022 m. galėtume didžiuotis Kauno, kaip europinio lygmens kultūros miesto, sėkme.

– Kitas su Kaunu tiesiogiai susijęs klausimas – aukštojo mokslo reforma. Kaip ją vertinate? Ką, jūsų manymu, Kaunas galėtų išlošti iš šios reformos?

– Pristačius pirmąjį aukštojo mokslo reformos projektą, jame svarbus vaidmuo buvo numatytas būtent Kaunui. Tuo metu išsakyta ambicija, kad visi mūsų miesto universitetai susivienytų į vieną Kauno universitetą. Tokiu būdu būtų panaikintos besidubliuojančios studijų programos, pasiekta skirtingų mokslo sričių sinergija, o universitetas taptų konkurencingas ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Deja, pasakyti lengviau, nei įgyvendinti. Kilo didžiulis pasipriešinimas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad šiandien konkurencija dėl studentų jau yra nebe lokali, o tarptautinė. Norint, kad miesto aukštosios mokyklos būtų lyderės, reikia daugiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Konkuruoti reikia ne tarpusavyje, o su stipriais užsienio universitetais.

– Kalbant apie mokslą ir švietimą, negalima palikti nuošalyje ir profesinio mokymo įstaigų pertvarkos.

– Pastaruoju metu visi akcentuoja ne visai verslo poreikius atitinkančią darbuotojų kvalifikaciją. Dalį atsakomybės turi prisiimti ir buvusios Vyriausybės, aplaidžiai žiūrėjusios į profesinių mokyklų egzistavimą. Praėjusiais metais Prezidentės iniciatyva buvo priimta nemažai profesinių mokyklų valdymo, kontrolės ir programinių pakeitimų. Perskirstyti ir krepšeliai tarp skirtingų profesijų, akcentą dedant ties naujosiomis technologijomis. Visų šių Kauno įstaigų vadovai linkę bendradarbiauti ir su investuotojais, pasiūlant jiems paklausių profesijų studentų. Problemiškiausia vieta šioje schemoje – patys jaunuoliai, kurie nelinkę rinktis techninių profesijų. Jų krepšeliai lieka nepanaudoti, o vis dar vyrauja noras tapti kirpėjais, virėjais ir šokėjais. Deja, didelė dalis baigusiųjų tokius mokslus emigruoja. Todėl reikalinga kryptinga profesinio orientavimo politika.

– Kokybiško išsilavinimo svarbą pabrėžia ir verslo atstovai. Kaip vyksta bendradarbiavimas su Kauno verslininkų bendruomene?

– Šioje srityje galime pasidžiaugti nuosekliu ir konstruktyviu bendradarbiavimu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais. Periodiškai susitinkame ir išklausome verslo bendruomenės keliamus klausimus: tiek dėl darbuotojų kvalifikacijos, apmokestinimo, migracijos politikos. Turėjome ir bendrus pasitarimus su profesinių mokyklų atstovais.

Išties niekaip nesuprantu, kodėl vilniečių sveikata yra brangesnė nei kauniečių.

– Miestiečiams svarbus ir vidurinis išsilavinimas, tačiau už šiuos reikalus atsakinga miesto savivaldybė. Ar Seimo nariai stebi, dalyvauja mokyklų tinklo pertvarkos procese?

– Mokyklų tinklo pertvarka visada yra labai jautrus klausimas jose besimokantiems vaikams ir jų tėvams. Todėl, natūralu, kad sulaukiame daug besikreipiančių žmonių būtent šiais klausimais. Liūdna, bet dažnai mokyklų bendruomenių nuomonė savivaldybėje būna neišgirsta ir nelabai pageidaujama. Kai kurie savivaldybės sprendimai man sunkiai suvokiami, kaip, pavyzdžiui, dalies Žaliakalnyje gyvenančių pradinukų nukreipimas mokytis Vilijampolėje. Bandėme tarpininkauti ir ieškoti bendrų sprendimų, bet teko atsimušti tarsi į sieną. Manau, kad sėkminga mokyklų tinklo pertvarka privalo vykti įtraukiant visas suinteresuotas puses ir girdint jų argumentus. Juk visų mūsų bendras tikslas – kokybiškas mažųjų kauniečių išsilavinimas ir geros emocijos draugų apsuptyje.

– Neseniai Kaune pasirodė TS-LKD inicijuotas plakatas, kuriame keliami klausimai dėl Vilniaus šiukšlių gabenimo deginti į Kauną. Kaip vertinate tokius Vyriausybės planus?

– Skausmingai. Išties niekaip nesuprantu, kodėl vilniečių sveikata yra brangesnė nei kauniečių. Premjeras kalba apie kenksmingas medžiagas ir žalingą poveikį būtent Vilniaus gyventojams. O problemą siūlo spręsti nukreipiant šiukšlių srautus į Kauno kogeneracinę elektrinę. Tada kyla klausimas, kieno problemas sprendžia premjeras? Šiuo metu vystomi du panašūs šiukšlių deginimo gamyklų projektai Vilniuje ir Kaune. Keistai atrodo, kai vieno miesto problemos sprendžiamos kito sąskaita. Ne tokį įsivaizduoju Vyriausybės vadovo vaidmenį.

– Prieš rinkimus valstiečiai žadėjo perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas į Kauną. Ką apie tai manote?

– Tai vienas iš liūdnesnių politinės komunikacijos ir realių darbų pavyzdžių. Prieš rinkimus žadėję perkelti dvi ministerijas į Kauną, po rinkimų valstiečiai vis dar sakė, kad tai beveik įvykęs faktas. Vėliau Vyriausybės programoje pasirodė gerokai aptakesnių formuluočių. Šiandien, praėjus dvejiems metams, Aplinkos ministras jau atvirai sako niekur nesikraustantis, o Žemės ūkio mus vis dar maitina gražiais pažadais. Tačiau jokių realių darbų: vietos parinkimo konkurso, projekto ar kitų požymių apie persikraustymą nėra. Negaliu pasakyti, kad visi mano frakcijos kolegos tokiam ministerijų perkėlimui pritartų, bet aš asmeniškai visada pasisakiau už Žemės ūkio ministeriją Kaune. Kartu su J.Razma netgi buvome užregistravę Vyriausybės įstatymo pakeitimą šiuo klausimu, bet valdantieji mūsų iniciatyvą atmetė.

– Kokie, jūsų nuomone, didžiausi iššūkiai Kauno laukia artimiausiu metu?

– Pastaruoju metu šalia Kauno kuriasi ilgus metus viliotos užsienio investuotojų gamyklos: "Hella", "Continental", "Hollister". Bus sukurta per 3 tūkst. naujų darbo vietų, o tai užtikrins miesto ekonominį gyvybingumą artimiausiems metams. Tačiau pastebima ir kita, ne tokia maloni tendencija – nepaisant visų gerų žinių, Kaune kasmet mažėja gyventojų. Per pastaruosius ketverius metus praradome per 15 tūkst. kauniečių, kai Vilnius išaugo 8 tūkst. Turbūt reikia analizuoti gilesnes priežastis, daryti miestą patrauklų jaunoms šeimoms, stiprinti kultūrinį gyvenimą. Juk apsisprendimą gyventi vienoje ar kitoje vietoje lemia kompleksas aplinkybių. Norėtųsi, kad Kaunas išliktų toks pat savitas ir brangus tiek senosios kartos kauniečiams, tiek ir jame studijuojantiems bei dirbantiems jauniems žmonėms.