Dar šiemet gali nelikti vieno miesto simbolių – Laisvės alėjoje įsikūrusio Centrinio knygyno. Bent jau tokio, koks jis išliko pastaruosius 60 metų. Savivaldybėje ruošiamos knygyno patalpų nuomos konkurso sąlygos.

Erdvios patalpos centre

100 proc. knygyno akcijų valdo savivaldybė. Jai priklauso ir patogioje vietoje, Laisvės alėjoje, įsikūrusio knygyno patalpos – iš viso 415,6 kv. m. Į šias erdvias patalpas buvo nusitaikyta ir anksčiau: knygynų tinklas "Vaga" norą steigti čia savo knygyną buvo pareiškęs dar prieš trejus metus. Dabartinė Kauno valdžia sugrįžo prie minties, kad iš centrinėje miesto pėsčiųjų arterijoje esančio knygyno galima pasipelnyti – savivaldybėje rengiamas patalpų nuomos konkursas.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, knygyno patalpas ruošiamasi išnuomoti dar šiemet: "Ruošiamos konkurso sąlygos. Per šiuos metus ruošiamės visas procedūras baigti iki galo ir knygyną išnuomoti." Valdininkas patikino, kad rengiamose nuomos konkurso sąlygose bus įtvirtinta sąlyga tęsti tą pačią veiklą – prekybą knygomis. Pasiteiravus, ar knygynų tinklas jau domėjosi galimybe čia atidaryti savo knygyną, G.Petrauskas sakė, kad konkrečių užklausų nebuvo.

Kultūros vertybė

1956 m. iškilęs Laisvės al. 81-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame įsikūręs knygynas, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šalia išorinių vertingųjų pastato ypatybių (fasadas puoštas keramiko Jono Mikėno lipdiniais), viena iš vertingųjų įvardyta pirminė, istoriškai susiklosčiusi paskirtis – gyvenamasis namas su knygyno funkcija pirmo aukšto patalpose. Vertingųjų ypatybių gausu ir viduje, knygyno patalpose. Tai architektūrinės detalės: keturkampės kolonos; medinė knygyno interjero konstrukcija; vidaus dekoras – Liucijos Banaitienės 1982 m. sukurtas gobelenas; baldai – visos medinės sieninės lentynos ir spintos knygoms; mediniai stovai knygoms; mediniai kasos baldai; oda mušti baldai; apvalūs kabantys šviestuvai; lubų, sienų, kolonų apdaila – medinės kesoninės lubos; teraco grindų geometrinis piešinys.

Savivaldybė viešai skelbia, kad būsimasis nuomininkas bus šiuolaikiškas knygynas, jame turėtų būti ir kavinė, ir vietos vaikams žaisti. Pasiteiravus, kaip ruošiamasi suderinti autentišką interjerą, kurio vertingųjų ypatybių gausu ir jų naikinti nevalia, su kavine ir vaikų žaidimų vieta, G.Petrauskas atsakė: "Kaip visi suderina paveldo objektuose, taip ir suderins. Paveldo objekte nė vienam negalima keisti, nepriklausomai nuo to, kas yra jo operatorius – savivaldybė ar privatus asmuo. Savivaldybės administracija taip pat įsikūrusi paveldo pastate, bet gyvename kažkaip", – palygino G.Petrauskas.

Paveldą saugos nuomininkai?

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus didelės grėsmės dėl laukiančio knygyno šeimininkų pasikeitimo neįžvelgia. Tačiau jis pabrėžė, kad ir naujieji šeimininkai turės saugoti daug vertingųjų ypatybių turintį knygyno interjerą.

"Vertingųjų ypatybių naikinti negalima niekam – nei savininkui, šiuo atveju – savivaldybei, nei nuomininkui. Ta pati savivaldybė savo pastatą Laisvės al. 96 yra sugadinusi viduje. Taigi, jei yra savininkas, tai dar nereiškia, kad jis negerų dalykų negali pridirbti. Antra, pastato teisinė apsauga egzistuoja nepriklausomai nuo to, kas jį tuo metu valdo, ar jis yra išnuomotas, ar ne, – pasak S.Stoškaus, svarbu, kad išnuomojant patalpas būtų užpildytas aktas, kokios būklės tos patalpos ir jose esantys vertingi daiktai tuo metu yra. – Savivaldybė į sutartį turėtų įrašyti, kad tai yra kultūros paveldo objektas, vertingosios ypatybės tokios ir tokios, jos yra saugotinos, ir prašome, ponai, jas saugoti. Kai baigsis sutartis, tas vertybes tokios pat būklės reikės ir grąžinti." S.Stoškus siūlėsi konsultuoti savivaldybę, kaip tinkamai parengti nuomos sutartį.

Ne privatizuoja, o tik išnuomoja

Savivaldybės išplatintoje informacijoje teigta, kad Centrinis knygynas – nekonkurencingas. Vis dėlto G.Petrauskas pripažino, kad knygyno veikla pernai nebuvo nuostolinga. "Tiksliai nepasakysiu, bet 2014 m. nuostolis buvo, regis, 9 tūkst. eurų. Praėjusiais metais, šiek tiek pamažinus etatų skaičių, pavyko beveik su nuliu baigti metus", – sakė savivaldybės administratorius. Atkreipus dėmesį, kad knygynas praėjusiais metais tapo išsilaikantis, galėtų dirbti ir toliau, G.Petrauskas rėžė: "Ką reiškia išsilaiko? Pastatas yra atnaujintas, renovuotas – netrukus reikės pradėti grąžinti paskolą. Tam reikia uždirbti." Kiek reikės mokėti už savivaldybei tenkančios pastato dalies atnaujinimą, valdininkas pasakyti negalėjo. Jo teigimu, kol renovacija nepasibaigusi, tikslių skaičių įvardyti neįmanoma.

Priminus, kad teisinantis panašiais finansiniais argumentais kažkada privatizuoti, o vėliau sunaikinti tokie senieji miesto simboliai kaip kavinė "Tulpė" ir restoranas "Metropolis", G.Petrauskas atkirto: "Pardavinėti knygas – ne savivaldybės funkcija. Be to, mes ne privatizuojame, o tik išnuomojame."

Šiuo metu knygyne dirba devyni darbuotojai: direktorė, penkios knygų pardavėjos, buhalterė, kasininkė ir darbininkas. Savivaldybės išplatintame pranešime teigta, kad nuomininkas bus įpareigotas išsaugoti ne tik pirminę funkciją – prekybą knygomis, autentišką interjerą, bet ir išsaugoti visus esamus knygyno darbuotojos. Tačiau G.Petrauskas personalo klausimu dėstė kiek kitokią nuomonę: "Buhalterės tikrai neliks, direktorės neliks. Matysime – kažkas turbūt bus atleistas. Bet didžiąją dalį darbuotojų perims naujasis operatorius – bandysime tai surašyti į sąlygas."

Iškvietė į savivaldybę

Centriniam knygynui nuo 1972 m. vadovauja Stasė Gadliauskienė. Paprašyta pakomentuoti situaciją, direktorė teigė negalinti komentuoti, kol negavo savivaldybės viešosios komunikacijos specialistų leidimo. Vėliau moteris, matyt, suderinusi savo poziciją su savivaldybės atstovais, pasakojo, kad apie laukiančias permainas vasario pabaigoje ją informavo G.Petrauskas: "Buvau iškviesta į savivaldybę. Man pranešė, kad bus skelbiamas konkursas, bus knygynui išnuomotos patalpos, bet darbo vietos, darbuotojai liks. Žodžiu, pasikeis tik valdytojas. Apie tai informavau kolektyvą."

Pasiteiravus, kaip laukiančias permainas vertina knygyno kolektyvas, direktorė atsakė: "Sunku pasakyti. Gal jos ir sunerimusios viduje, bet kaip dirbo, taip ir dirba." Pati S.Gadliauskienė ruošiasi išeiti į pensiją. Galbūt priimti tokį sprendimą ji buvo paraginta savivaldybės? "Kad man jau tikrai laikas pailsėti. Šiemet man 70 m. sueis, turiu sveikatos problemų. Aš savo projektus jau padariau", – sakė knygyno direktorė. Jai vadovaujant knygynui, 1982 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, 1997 m. knygyno interjeras dar kartą atnaujintas.

Būtų didžiulis praradimas

Poetas, eseistas Kęstutis Navakas abejoja, ar autentiškas interjeras bus išsaugotas Centrinį knygyną perėmus knygynų tinklui. O tai, pasak rašytojo, būtų didžiulis praradimas: "Kauniečiai įpratę prie šio interjero, jis iš esmės skiriasi nuo visų pegasų ir kitų tinklams priklausančių knygynų, virtusių beveidėmis knygų pardavimo mašinomis. Centrinis turi dvasią ir bet koks remontas ją sunaikintų (taip buvo sunaikinti unikalūs Kauno vaistinių interjerai)."

Kaip vieną unikalių Centrinio knygyno bruožų pašnekovas išskyrė tai, kad šis nepriklauso jokiam tinklui. "Visokie pegasai ir vagos visų pirma rūpinasi savo leidžiamomis knygomis, skirdami joms geriausias vietas ir dažniausiai siūlydami pirkėjui savus leidinius. Centrinis nesusijęs su jokia leidykla, todėl siūlys tiesiog gerą knygą, nesvarbu, kieno leistą", – pasak K.Navako, Centriniam knygynui tapus knygynų tinklo dalimi ši demokratija greitai baigtųsi.

"Džiaugtis, kad galima išnuomoti Centrinio knygyno patalpas, yra tas pats, kas džiaugtis, kai vaikas išardo merso vertą tėvo laikrodį "Rolex" ir iš detalių pasigamina mašinytę", – vertes palygino poetas Gintaras Patackas.

Centrinį knygyną jis pavadino Kauno simboliu, dar svarbesniu už sunaikintas "Tulpės" ir "Metropolio" kavines. "Centrinis knygynas yra visų knygynų širdis. Jis įaugęs į mano kraują. Aš pats ten jau nesuskaičiuojamai daug metų užeinu. Užeinu taip, kad kitiems knygynams vietos ir laiko mano gyvenime nelieka. Jei kito būdo išsaugoti Centrinį knygyną nėra, kauniečiai, suneškime po litą – arba po 30 euro centų, – kad jį išsaugotume. Išeitų 100 tūkst. eurų – už tokią sumą jau galima šį tą nuveikti", – ragino bohemos liūtas.

G.Patackas Centrinį knygyną palygino su kitu Laisvės alėjos simboliu – "Spurgine". Ši kavinė taip pat išsaugojusi panašaus laikotarpio kaip Centrinis knygynas interjerą. Nesikeitė ir jos paskirtis – šviežiomis spurgomis čia prekiaujama per 30 metų.