Išsikerojusios tujos šio namo pirmos laiptinės gyventojams, kurių butai žemutiniuose aukštuose, visiškai užstodavo saulę, todėl net dieną kambariuose tekdavo įjungti šviesą. Vaizdas po šio daugiabučio langais beveik primindavo džiungles.

Praeidamas pro minėtą daugiabutį, dažnai matydavau, kad jo pirmajame aukšte, kurio langus užstodavo tujų šakos, kambaryje ir virtuvėje degdavo šviesa.

Vakar pastebėjau, kad tujos, kurių šakos siekė net kelis daugiabučio aukštus, o pirmojo aukšto langus visai užstodavo, buvo stipriai apgenėtos.

„Nežinau, kas ir kur iš mūsų laiptinės gyventojų kreipėsi dėl tujų šakų iškirtimo, tačiau ketvirtadienį medžiai buvo gerokai apgenėti, nukirstos šakos. Man tujos netrukdė, nes gyvenu aukščiau, ne žemutiniuose aukštuose. Žmonėms, kurie gyveno pirmame ar antrame aukšte, tujų šakos turbūt keldavo problemų“, –  vakar portalui kauno.diena.lt sakė prie namo laiptinės stovėjęs vyras.

Taip atrodė tujos prieš jų nugenėjimą. Evaldo Šemioto nuotr.

Tujos prie Kovo 11-osios gatvės 57-ojo namo auga labai seniai. „Šiame name gyvenu 52 metus. Tiek pat metų ir medžiai čia auga. Jei tuja būtų po mano langais, aš ją nupjaučiau ir vaistų pasigaminčiau“, – prieš trejus metus portalui kauno.diena.lt pasakojo vyresnio amžiaus moteris.

Tada senjorė  tvirtino, kad tikrai taip neapsileistų, nelauktų, kol pro medžio šakas nieko nesimatytų. „Aš nesėdėčiau rankas sudėjusi“, –  aiškino ji.

Vis dėlto patiems gyventojams savivaliauti negalima. Dėl leidimo apgenėti medį reikia kreiptis į miesto savivaldybę. Lietuvoje savivaldybės atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą ir priežiūrą.

Kaune yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojams turėtų trukdyti prie langų prigludusios medžių šakos. Per arti augantys medžiai su vešlia lapija – nemaža problema. Jie užstoja per langą patenkančią šviesą, todėl tikėtina, kad kambariuose net dieną būna prieblanda.