"Kauno diena", pažymėdama savo 70-metį, iki gegužės (tuomet baigsis laikraščio jubiliejui skirti renginiai) primins skaitytojams svarbiausius savo, kartu – ir miesto gyvenimo istorijos tarpsnius, kalbins giliausius pėdsakus nepriklausomo laikraščio raidoje palikusius redakcijos žmones. Rašinių ciklą pradedame nuo skaičių ir faktų.

Chronologija: "Kauno dienos" pirmtakė – "Tarybų Lietuva", kuri pasirodė 1945 m. lapkričio 1-ąją ir tokiu pavadinimu ėjo iki 1950 m. spalio 14-osios. Pirmieji redaktoriai – Jonas Šimkus (1945 m.) ir Donatas Roda (1945–1950). Nuo 1950 m. spalio 15-osios laikraštis pavadintas "Kauno tiesa". Pirmaisiais metais jis buvo   leidžiamas ir rusų kalba ("Kaunasskaja pravda").

"Tarybų Lietuvos" ir "Kauno tiesos" redaktoriais dirbo Juozas Chlivickas (1950 m.), Povilas Putrimas (1951–1953), Julius Čygas (1954–1956), V.Norvaiša (1956–1958), Juozas Leonavičius (1958–1960), Zenonas Baltušnikas (1960–1987), iš kurio dienraščio vairą perėmė Teklė Mačiulienė. Jai vadovaujant, 1990 m. vasario 16-ąją "Kauno tiesa" tapo nepriklausomu laikraščiu, kuris buvo leidžiamas penkis kartus per savaitę, o nuo 1994 m. – šešis kartus. "Kauno tiesos" pavadinimas 1992 m. birželio 17 d. buvo pakeistas į "Kauno diena".

Adresai: "Tarybų Lietuva" buvo įsikūrusi A.Puškino (dabar Miško) g. 11-ajame name, "Kauno tiesa" – Gedimino g. 45, Vytauto pr. 23, "Kauno diena" – Vytauto pr. 27, o nuo 2007 m. – I.Kanto g. 18.

Kaina: laikraštis porą sovietmečio dešimtmečių spaudos kioskuose kainavo 20 kapeikų, 1992 m. – 2 rublius, prieš įvedant eurą – 2 litus (šeštadieninio numerio – 2,50 lito), o dabar spaudos kioskuose dienraštį galima nusipirkti už 58 euro centus (šeštadieninio numerio kaina – 72 euro centai).

Kuriantieji: redakcijoje jubiliejiniais metais dirba 57 žmonės, iš kurių 20 – redaktoriai ir korespondentai, du fotografai.

Redaktoriai: kai dienraštis pasivadino "Kauno diena", iki šių dienų vyriausiaisiais redaktoriais dirbo Teklė Mačiulienė, Aušra Lėka, Žilvinė Petrauskaitė, Jūratė Kuzmickaitė, Arūnas Andriuškevičius (dabartinis). Visą vyr. redaktorių kaitą atlaikė 21 metus redakcijoje administratore dirbanti Valentina Vasiliauskienė.

Amžius: dauguma žurnalistų – jauno ir vidutinio amžiaus žmonės, tačiau yra pora asmenų, perkopusių pensinio amžiaus ribą. Jauniausia žurnalistė – Karolina Dainytė, vyriausia – Virginija Skučaitė.

Iš trijų kalbos redaktorių ilgiausiai dienraštyje dirba dienraščio Techninio centro vyr. techninė redaktorė Dalia Šalnienė ir techninė redaktorė Henrieta Dumbliauskienė, maketuotoja Ina Leonavičiūtė, informacinių technologijų ir ūkio reikalų vadovas Tomas Gedziūnas.

Palikuonys: dienraščio kūrybinių darbuotojų šeimose auga (užaugo) keliasdešimt vaikų. Daugiausia atžalų sulaukė žurnalistai Aušra Garnienė – keturių, Romas Poderys – trijų.

Platintojai: Kaune ir jo rajone dirba apie 70 "Kauno dienos" platintojų, kurie paryčiais sėda į savo automobilius ar ant dviračių ir skuba pas laikraščio prenumeratorius.

Net po 20 metų "Kauno dienos" platintojais dirba Algirdas Abraitis, Nijolė Gudinavičienė, Nijolė Kripavičienė, Birutė Matkaitienė, Alvydas Narvilis.

Mieli "Kauno dienos" skaitytojai,

Prašome jūsų siųsti redakcijai nuotraukas iš sovietinio lakotarpio e. paštu: [email protected], įprastu paštu: I.Kanto g. 18 arba atnešti į redakciją, kur jūsų nuotraukas nuskenuosime ir tuoj pat grąžinsime. Prašome tokių nuotraukų, kuriose būtumėte jūs vieni ar su šeimos nariais, draugais kurioje nors miesto vietoje. Prašome nurodyti, kas yra nuotraukoje, fotografavimo vietą ir apytikrę datą. Gal pavyks prisiminti ir kokia proga buvo fotografuota? Įdomiausias nuotraukas spausdinsime laikraštyje iki gegužės mėnesio, kai baigsis "Kauno dienos" 70-mečiui skirti renginiai.