Tikriausiai dažnas esame stebėjęsi, kodėl senjorai iš Vakarų pasaulio atrodo sveikesni, guvesni ir labiau besidžiaugiantys gyvenimu, lyginant su lietuviais. Atsakymas ne tik didesnėse pensijose. Aukštasis mokslas dažniausiai garantuoja didesnes pajamas, jos – sveikesnį maistą ir kokybiškesnį laisvalaikį, taip pat didesnį dėmesį sveikatai. 65-erių metų amžiaus Lietuvos gyventojo tikimybė gyventi jaučiantis sveiku yra vos 6-eri metai, kai tuo metu kai kuriose ES šalyse šis vidurkis dvigubai didesnis. 2019 m. duomenimis, tik 8 proc. Lietuvos gyventojų, sulaukusių 75 metų, savo sveikatą vertino gerai arba labai gerai, kai vidutiniškai ES savo sveikata patenkintų tokio amžiaus senjorų yra net 40 proc.

Tyrimai atskleidžia, kad vyrų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, tikėtina gyvenimo trukmė net dešimčia metų ilgesnė už turinčių tik pradinį, o tarp moterų šis skirtumas siekia kiek daugiau nei septynerius metus. Prasta Lietuvos gyventojų sveikata bent iš dalies paaiškina ir didelį mirtingumą nuo COVID-19.

Plačiau apie tai, kodėl gyvename trumpiau ir sergame dažniau – pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su prof. habil. dr. Ramune Kalėdiene.