Paskutinėmis spalio dienomis Kauno mieste oro tarša viršijo nustatytas normas. Dėl šios priežasties kauniečiams patariama ilgai nebūti lauke.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus duomenimis, oro taršos padidėjimą galėjo lemti įvairūs šaltiniai (daugiausia katilinės, individualių namų šildymo krosnys, ypač deginančios kietąjį kurą). Be to, dalis teršalų dėl pietų krypties oro masių pernašos į miestą galėjo būti atneštos iš kitų Europos regionų.

Lapkričio 1-ąją kai kur trumpai palis. Pūs silpnas Vakarų krypčių vėjas. Specialistų teigimu, vyraus nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis.

„Primename, kad kietosios dalelės itin kenkia sveikatai. Šie teršalai patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydžio. Didesnės nei 5 mikrometro dalelės dažniausiai sulaikomas gerklėje arba nosyje. Nuo 0,5 iki 5 mikrometro diametro dalelės nusėda bronchuose, o nedidelė dalis pasiekia plaučių alveoles. Del dulkių gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), sutrikti širdies veikla (širdies priepuolis) ir išsivystyti plaučių vėžys. Patariame žmonėms vengti būti ilgesnį laiką lauke“, – teigia Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai.

Penktadienio rytą oro kokybė Lietuvos didmiesčiuose buvo geresnė nei ketvirtadienį, tačiau užterštumas vidurdienį kai kur vėl ėmė augti.

„Šiandien ryte visur buvo sumažėję, bet vėl pradėjo kilti Klaipėdoje, Vilniuje ir Šiauliuose“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė.

Ketvirtadienį sostinėje tvyrojo tirštas smogas.