Likus dviem valandoms iki vidurnakčio Kauno pilies lomos šlaitus nusėdę kauniečiai regėjo įspūdingą spektaklį – Kauno pilies šturmą.
Nedidelė, tačiau graži istorijos pamoka apie Lietuvos pagonių drąsą ir narsą ginant savo kraštą nuo kryžiuočių. “Tu tik pažiūrėk, jie tikrai mosikuoja tais kardais”, – stebėjosi minioje inscenizaciją žiūrinti moteris.
Aiškiai girdimą skaitovo tekstą apie kruvinus, mirtį sėjančius kryžiuočių žygius pabrėžė to laikmečio pulkų šarvais ir ginkluote aprėdyti inscenizacijos dalyviai. Pagonių ir kryžiuočių kovų įspūdį sustiprino šiandienos pirotechnika ir apšvietimas.
Žiūrovai plojimais sutiko spektaklį vainikavusius fejerverkus. “Geriau nei per Naujuosius metus”, – susižavėjimo neslėpė tėtis, ant pečių laikydamas sūnų.
Šių metų Kauno Hanza dienos paneigė nusistovėjusią tradiciją, kad miesto gimtadienis neapsieina be lietaus. Sinoptikų prognozuotas stiprus lietus aplenkė miestą, švenčiantį gimtadienį.
Per buvusias miesto šventes ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius mėgo pasakoti legendą, esą Kaune viduramžiais buvo kilęs didžiulis gaisras, kurio miestelėnai niekaip nepajėgė užgesinti, todėl stipriai meldėsi prašydami Dievų lietaus. Taigi nieko keisto, kad per Kauno gimtadienį, kurio datą miesto ceremonmeisteris siejo būtent su gaisru, o po jo – su miestelėnų ilgai melstu lietumi, visa nuplaunantis gamtos reiškinys – tarsi privaloma šventės dalis.
2014 metų Kauno gimtadienio šventė vyko be lietaus ir su gera nuotaika. “Mane maloniai nustebino žmonių gausa. Dar labiau nustebino idėja šventę koncentruoti Senamiestyje aplink Kauno pilį. Pagaliau susivokta, kad būtent čia mūsų miesto pradžia, ir čia turime visi būti”, – džiaugėsi visuose Kauno gimtadieniuose dalyvavęs kaunietis Marius.
Kauno pilis buvo sugriauta 1362 metais. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1408 metais Kaunui suteikė Magdeburgo miesto savivaldos teises.
Naujausi komentarai