Šios dvi savivaldybės bene sparčiausiai auga, jose kuriasi jaunos šeimos, todėl ir diskutuota apie opias problemas: darželių ir mokyklų statybą, narkotikų vartojimo užkardymą, urbanistinę plėtrą, viešąjį transportą.

Klaipėdos rajono atstovus domino Kauno rajono savivaldybės patirtis plėtojant ikimokyklinio ugdymo įstaigas (modulinius darželius, šeimos darželius), galimybę pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį, transporto paslaugų tobulinimas.

Svečiams buvo pristatyti Gargžduose įgyvendinami projektai – daugiafunkcio sporto centro statyba ir kultūros centro renovacija,  kalbėta apie naujo detaliojo plano rengimą, kitas aktualijas. Klaipėdos rajonas aktyviai rengiasi įdiegti gyventojo kortelę, šią naujovę ketina įgyvendinti ir Kauno rajono savivaldybė.

Po diskusijos svečiai buvo pakviesti į Jakų gyvenvietę apžiūrėti pernai pastatytos naujos ugdymo įstaigos.

„Lietuvos savivaldybėms kyla vis daugiau iššūkių, todėl bendravimas, apsikeitimas nuomonėmis ir dalijimasis patirtimi yra būdai, padedantys mums žengti į priekį. Labiausiai džiugina kolegos Broniaus Markausko požiūris į savivaldą, kurią abu suprantame kaip socialinį modelį, kur nauda matuojama ne pinigais, o gyventojų gerove“, – kalbėjo V. Makūnas.

Kauno rajonas palaiko glaudžius ryšius ir su kitomis savivaldybėmis, ypač žiedinėmis.

Neseniai Lietuvos žiedinių savivaldybių merai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydami didinti kelių finansavimą aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms. Šių savivaldybių teritorijose kelių tinklas yra ypač tankus ir nesaugus.