– Kauno ligoninė, galima sakyti, COVID-19 bastionas Kauno mieste. Kokia situacija šiandien visoje Lietuvoje, Kaune?

– Skaičiai po Velykų stabiliai didėja. Iki Velykų buvo nusistovėjęs tarp 70-80 maždaug nuo vasario mėnesio. Atnaujinome daug paslaugų: reabilitaciją, odos ir venerinių ligų skyrius, chirurgija perėjo prie neinfekuotų asmenų operacijų, bandėme atnaujinti vaikų infekcinių ligų skyrius. Dabartiniai skaičiai kelią nerimą, kad teks vėl grįžti prie planinių medicininių paslaugų ribojimo. Atkurti skyriai miesto centre jau užpildyti. Tai rodo, kad reikia ir kitų paslaugų.

– Skaičiau, kad labai padaugėjo mirčių nuo kitų ligų ir žmonės nesikreipia. Statistiškai sumažėję besikreipiančiųjų dėl kitų ligų. Žmonės baiminasi vykti į ligoninę dėl koronaviruso?

Deja, mes negalime sau leisti tos prabangos ir žiūrėti kaip į gripą, nes rodikliai, toks kiekis sunkių ligonių, nė karto nėra tiek buvę.

– Pandemija, ne tik pati liga savaime pavojinga ir klastinga, bet ji užgrobė kitas medicinos sritis. Kiti sako, kad reikia daugiau dėmesio kitiems, tačiau ligoniui, kuris atvažiuoja su COVID-19 ir jausdamas sunkius simptomus, kai pagalbos reikia čia ir dabar, nepasakysi, kad mes turime pakeisti požiūrį, galbūt žiūrėti kaip į gripą. Deja, mes negalime sau leisti tos prabangos ir žiūrėti kaip į gripą, nes rodikliai, toks kiekis sunkių ligonių, nė karto nėra tiek buvę. Per sunkiausius gripo sezonus būdavo 20–30 sunkių ligonių, gulinčių su gripo komplikacijomis, dabar – virš 100. Negalėjome atnaujinti trijų terapinių skyrių: kardiologijos, vidaus ligų diagnostikos, gerklų skyrių, – iki šiol jie paskirti koronaviruso ligoniams. Taip pat infekcinių ligų skyrius skirtas tik šiems ligoniams. O yra ir erkinio encefalito, Roto viruso, ir daugybė kitų infekcinių ligų, kurias taip pat reikia gydyti. Dabar, deja, tenka riboti kitas paslaugas.

– Kaip esate sakęs, gripas tiek nepareikalaudavo pajėgumų, nes problema ne patalpose, o su žmonėmis, medikais.

Saulius Tvirbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Būtent medikais, nes skyriai, kurie uždaryti, ten ir stovi tuščios lovos. Kaip sako, statistiškai pusė lovų užpildėme, nieko baisaus. Bet juk išnaudojome kitų, niekas nesukūrė tų lovų specialiai koronavirusui, jos paimtos iš kitų medicinos sričių ir atiduotos šiam virusui.

– Niekas taip tiksliai ir neatsako į klausimą, kodėl kylą trečioji banga. Matome kaimyninių šalių pavyzdžius, kur situacija dar blogesnė. Sako, kad buvo Velykos, visi susitiko, bendravo. Niekas nebežino ką kaltinti ir kokių ribojimų imtis, o gal nesiimti ir išmokti gyventi. Kokios mintys kyla?

– Kadangi nesu mokslininkas, o komunikacijos specialistas, kuris dirba su informacija ir faktais, todėl galiu remtis tik faktais, kuriuos akivaizdžiai matau. Matau vienintelį švyturį šiame rūke – vakcinaciją. Manau, kad tai vienintelis kelias į laisvę nuo karantino ir visų bėdų. Todėl, nes mūsų ligoninėje yra puikus pavyzdys: 3 tūkst. darbuotojų, 2 tūkst. – paskiepyti jau du kartus, 800 – persirgo, šiuo metu koronavirusu serga penki. Tai tam tikras visuomenės modelis – jei mes pasiektume daugiau kaip pusę vakcinacijos mastų, tada galėtume kalbėti ir keisti požiūrį bei į koronavirusą žiūrėti kaip į eilinę infekcinę ligą. Kai pas mus bus 20–30 koronaviruso ligonių ir kiti skyriai galės dirbti savo darbus, kitų specialybių medikai taip pat galės dirbti savo darbus, infektologai ne tik su koronavirusu dirbs, bet ir su erkiniu encefalitu bei daugybe kitų infekcinių ligų, – tada COVID-19 bus dar viena infekcinė liga. Šiandien, deja, mes dar taip negalime kalbėti, nes yra dar labai dideli skaičiai.

– Ar dabar sergantys penki darbuotojai pasiskiepiję nuo viruso?

– Šis atvejis ir įdomus, nes atspindi realų skiepų poveikį visuomenei. Keturi iš jų neskiepyti, iš kurių vienas persirgęs jau vieną kartą ir susirgo pakartotinai, vienas darbuotojas skiepytas, bet, deja, susirgo. Šimtaprocentinės garantijos, kad skiepas išspręs problemą, nėra, tačiau tendencija labai aiški – didžioji dauguma išsivaduoja nuo tos ligos. Palyginti, koks buvo sergamumas darbuotojų iki Naujųjų metų, – apie 200 neateidavo dėl šios ligos. Kai prasidėjo vakcinacija, augimas sustojo ir prasidėjo staigus kritimas. Visuomenėje atvejų skaičius taip pat kris. Skiepas padeda įgauti atsparumą sunkiai formai, tai labai svarbu pabrėžti.

– Jūs susirgote po pirmo skiepo?

– Taip, man buvo diagnozuotas teigiamas koronaviruso testas po pirmo skiepo, tačiau aš net nepajaučiau.

– Minėjote, kad temperatūra buvo 37,2 °C?

– Vieną dieną. Šiek tiek perštėjo gerklę. Daugiau jokių simptomų nejaučiau. Turėjau kitų sveikatos problemų, po operacijos buvo nusilpęs organizmas, nukritęs hemoglobino lygis, bet prasirgau lengva COVID-19 forma. Baiminausi, kad virusas paveiks stipriau, bet, manau, kad prie lengvos formos prisidėjo skiepas.

– Pastaruoju metu miršta ir jaunesni. Mitas, kad virusas palaužia tik vyresnius žmones?

Dar net ne reanimacijos skyriuje, o jau kančia tokia, kad rinktųsi mirti. Nepatyriau to, bet paklausius, tai ne juokai. Tai – rusiška ruletė.

– Ne tik vyresnius. Mūsų ligoninėje dabar kontingentas nuo 30 iki 70 metų. Tai sunkūs variantai, kuriems reikia deguonies kaukių, pagalbos. Garbaus amžiaus senolių ligoninėje pavieniai atvejai.

– Gal dėl skiepų?

– Aš manau, kad taip. Slaugos, globos namų gyventojai jau paskiepyti. Manau, kad dabar jaunesni senjorai suserga ir patenka pas mus.

– Kodėl kiti darbuotojai nesiskiepijo?

– Yra pagalbinis personalas, įvairūs darbininkai, tarp jų yra daugiau nesiskiepijusių. Tai natūralu, kaip ir visoje visuomenėje – yra tam tikrų baimių, atsargumas, kiti iškart nesiskiepijo per masinį ligoninių vakcinavimą, bet skiepijosi vėliau.

– Ne paslaptis, kad kai kurių vakcinų žmonės baiminasi ar atsisako.

– Galiu pasakyti, kad vakcinos, jokia paslaptis, medikams taip pat sukėlė įvairių šalutinių poveikių, buvo atvejų, kad kitą dieną nėjo į darbą, buvo šaltkrėčių, kaulų laužymo, kitiems visiškai nieko.

– Jei reikia rinktis tarp šaltkrėčio, kaulų laužymo porą dienų ir reanimacijos, tai mano pasirinkimas akivaizdus.

– Vienas darbuotojas man sakė, kad tuo metu norėjo numirti. Jis sirgo sunkia koronaviruso forma, bet dar buvo namuose. Jau geriau mirti, nei taip kankintis. Mane tai sukrėtė. Dar net ne reanimacijos skyriuje, o jau kančia tokia, kad rinktųsi mirti. Nepatyriau to, bet paklausius, tai ne juokai. Tai – rusiška ruletė.

– Gyvenimo loterijoje didesnis šansas laimėti pasiskiepijus. Vis laukiu, kada ateis koks George‘as Sorosas ar Billas Gatesas ir man sumokės, nes, žmonės sako, kad žurnalistai nupirkti. O kaip neateina, taip neateina.