Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) konsultuojasi su rinka, kad tinkamai pasirengtų šliuzo projektavimui ir poveikio aplinkai vertinimui. Tai – pradinė projekto stadija, sako direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

„Konsultacija yra kvietimas domėtis šiuo projektu ir gilinti į jį, teikti projektinius siūlymus, poveikio aplinkai vertinimą. Tai didžiausi dokumentai, kurie aiškiai nusakys: koks šliuzas turi būti, kokie jo techniniai parametrai, koks poveikis aplinkai, kokios reikalingos apsaugos priemonės ir jau tada tiksliai žinosime, apie kokią investiciją kalbame“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Anot jo, vieta šliuzo statyboms buvo paruošta dar sovietmečiu, tačiau statyti jį atsisakyta esą taupant lėšas.

„Sovietiniais laikais suprojektuoto šliuzo statytojas atsisakė neva taupant lėšas, nors iš tikrųjų tai mes manome, kad buvo kitos priežastys. Deja, faktas buvo toks. Vieta jam numatyta, sankasa, į kurią įplaukiama Kauno mariose, yra, bet pačio šliuzo nėra net užuominos“, – teigė V. Vinokurovas.

Anot jo, šliuzas geriausiu atveju galėtų būti pastatytas 2030 metais. 

„Visas projektas yra, grubiai tariant, dešimtmetis, gal trumpiau, jeigu viskas klostysis sėkmingai. Pirminė techninė dokumentacija užtruks apie porą metų, po to lauks sudėtingiausias etapas – pripažinti šį projektą valstybinės svarbos objektu. Tada 3-4 metai statyba, realiai mes galėtume šliuzą turėti maždaug 2030 metais“, – kalbėjo VVKD vadovas.

Valstybinės svarbos objekto statusas yra būtinas projektui, nes direkcija arba Kauno savivaldybė negalėtų finansuoti statybų, kurios kainuotų 50–70 mln. eurų, sako V. Vinokurovas.

Visas projektas yra, grubiai tariant, dešimtmetis, gal trumpiau, jeigu viskas klostysis sėkmingai.

„Tik tokiu atveju galime tikėtis valstybės finansavimo. Projekto vertė Lietuvai yra suprantama, tai 50–70 mln. eurų, tačiau direkcijai ar vienai savivaldybei tai būtų nepakeliama našta. Projekto sėkmė priklausys nuo to, ar parengus dokumentaciją pavyks gauti lėšų statyboms. Manau, kad pavyktų Vyriausybei pripažinus jį nacionalinės svarbos projektu“, – teigė jis.

Šliuzas sujungtų didžiausią Lietuvos upę į vientisą vandens kelią nuo sienos su Baltarusijos pietuose iki Kuršių marių vakaruose, jis būtų skirtas pramoginei ir komercinei laivybai.

Šiuo metu direkcija gilina Nemuno vagą tarptautinio vandens kelio statusą turinčioje atkarpoje tarp Kauno ir Klaipėdos. Anot V. Vinokurovo, šie darbai jau baigiami: „Žemupys, nuo Kauno ir žemyn, šiemet iš esmės bus sutvarkytas“.

Aukštupyje, nuo Baltarusijos sienos iki Kauno hidroelektrinės jau atlikti tyrimai, ties Birštonu prasidėjo upės vagos tvarkymo darbai, vėliau juos žadama tęsti Alytaus rajone.

„Jau esame kartogarfavę ir nuskenavę visos Nemuno atkarpos dugną, turime duomenis, padarėme analizę, nustatėme begalybę seklumų, kurias reikia išvalyti, pernai pradėjome darbus ties Birštonu, šiemet tikimės sutvarkyti Alytaus rajoną. Aukštupys laivybai būtų paruoštas per penkerius metus“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Šiuo metu Susisiekimo ministerija taip pat rengia ilgalaikę laivybos Nemunu atnaujinimo programą, kuri numato sujungti visą beveik 500 kilometrų upės atkarpą Lietuvoje ir pritaikyti ją turizmui ir krovinių baržoms, norima įvertinti vandens transporto teisinį reguliavimą, išanalizuoti užsienio šalių praktiką, įvertinti ekonominę naudą, parengti vystymo koncepciją ir galimas alternatyvas.

VVKD vadovas anksčiau BNS yra sakęs, kad laivybai būtų galima pritaikyti ir Nevėžį nuo Kauno iki Kėdainių.