Miesto taryba nubalsavo, kam skirti 2015 m. Bernardo Brazdžionio literatūros premiją, tačiau pasigirdo kalbų, kad ji bus teikiama paskutinį kartą, o ir kitų premijų kitąmet gali nebelikti. Ar tikrai kūrėjai nebeverti garbingų žmonių vardais pavadintų apdovanojimų?

Praras moralinį svorį

"Prieš kelias savaites, kai Ekonomikos ir finansų komitete buvo pristatomas tarybos sprendimo projektas dėl B.Brazdžionio premijos skyrimo, išgirdome, kad tai paskutinė premija. Bendravau ir su Ina Pukelyte (miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė – aut. pastaba) – yra pasvarstymų, kad premijos būtų bevardės ir išgrynintos, nesidubliuotų", – pasakojo miesto tarybos mažumos lyderis Andrius Kupčinskas.

Kauno politikai nusprendė skirti 3 tūkst. eurų dydžio 2015 m. B.Brazdžionio literatūros premiją rašytojui Donaldui Kajokui už eilėraščių knygą "Apie vandenis, medžius ir vėjus".

B.Brazdžioniui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas, tad nuo 2011-ųjų teikiama premija buvo vadinama prestižine. Iki šiol Kauno miesto savivaldybė kasmet teikdavo B.Brazdžionio literatūros, Maironio (poezijos), Justino Vienožinskio (meno), taip pat Kultūros ir meno premijas bei Kultūros ir meno stipendijas.

A.Kupčinskas mano, kad kiekviena žymaus žmogaus vardu pavadinta premija yra išskirtinė. "Viena, kai gauni bevardę premiją, bet visai kas kita, kai ji susieta su žymia, literatūroje ar mene nusipelniusia ir daug pasiekusia asmenybe. Jos vertinamos ne tik savivaldybės teritorijoje, nes darbus gali teikti ne tik Kauno mieste gyvenantys kūrėjai. Taip atrenkami aukštesnio lygio kūriniai ir dar garsinamas Kauno miesto vardas", – svarstė A.Kupčinskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir kitose savivaldybėse yra teikiamos žinomų žmonių – Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Avyžiaus, Dionizo Poškos – vardais pavadintos premijos. "Jeigu bus bevardės Kauno miesto savivaldybės premijos, jos bus siejamos tik su savivaldybe, o moralinio svorio neturės", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Vyksta svarstymai

"Yra planų, kad premijos keisis, bet kokie bus pasikeitimai, kol kas negaliu pasakyti", – tikino savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas. Svarstymai vyksta Švietimo ir kultūros komitete, taip pat savivaldybės Apdovanojimų taryboje.

"Buvo siūloma atsisakyti vardinių premijų, kai kurias jų palikti. Vieni palaiko tokius siūlymus, kiti ne, bet kol kas tai tik svarstymai", – aiškino A.Vilčinskas.

Už kultūrą atsakingas vicemeras Simonas Kairys patvirtino, kad idėjos keisti kultūros ir meno premijų skyrimo tvarką autorė yra Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė I.Pukelytė. Deja, tarybos narė išvykusi į užsienį ir jai prisiskambinti nepavyko.

Nori lygiateisiškumo?

Nors neoficialiai kalbama, kad premijų skyrimo tvarką norima keisti siekiant sutaupyti pinigų, kol kas niekas to oficialiai nepatvirtina. "Čia ne taupymas ir ne premijų naikinimas. Tiesiog norime logikos ir lygiateisiškumo", – tikino mero pavaduotojas S.Kairys.

Anot jo, tikrai išliks Maironio premija, kasmet skiriama už geriausią naują poezijos knygą, nes ji įsteigta anksčiau už savivaldybės kultūros ir meno premijas. Be to, Maironio premija neatsiejama nuo "Poezijos pavasario".

"Žinome, kad ne visada sekasi kai kurioms vardinėms premijoms surasti vertus kandidatus ir išrinkti laureatus, todėl planuojama didinti kultūros ir meno premijų skaičių. Šiai premijai kandidatus galės siūlyti visos be išimties kūrybinės organizacijos. Be dėmesio niekas neliks", – žadėjo vicemeras.

Pasak jo, dabar galiojanti premijų skyrimo tvarka nėra gera. "Literatūros žanrų, meno kūrėjai premijas turi. Buvo iniciatyva teikti žurnalistams Petro Babicko premiją, bet tada atsiranda įvairių niuansų: reikėtų premijos ir fotografams, ir architektams, ir kitų sričių kūrėjams. Asmenybių, kurių vardais galima pavadinti premijas, yra daug, kultūros ir meno sferų – taip pat daug, ir painiavos tada jau labai daug", – dėstė S.Kairys.

Naujai premijų skyrimo tvarkai turės pritarti ir miesto taryba. S.Kairys patikslino, kad preliminariai svarstoma, jog kitąmet savivaldybė teiktų penkias kultūros ir meno premijas po 3 tūkst. eurų ir Maironio premiją.

Komentaras

Donaldas Kajokas

poetas, 2015 m. B.Brazdžionio literatūros premijos laureatas

Iš principo man juokinga, kad toks galingas miestas išsigąsta kelių premijų. Literatūros yra dvi premijos – Maironio ir B.Brazdžionio. Maironio liks, bet tai yra du etapiniai mūsų poetai: vienas perėjo iš carinės Rusijos valdomos Lietuvos į nepriklausomą Lietuvą, kitas perėjo iš nepriklausomos Lietuvos į sovietmetį, buvo tautos balsas. Reikia tik džiaugtis, kad Kaune buvo tokie etapiniai mūsų tautos poetai. Vilnius tokių neturi, nebent naujesnių laikų, kai perėjome iš sovietmečio į nepriklausomą Lietuvą – tai Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius ar pan. O Kaunas turi, nemato ir nevertina. Šito aš nesuprantu. Aš nieko prieš "Žalgirį", bet 4 mln. kažkaip atsiranda, o čia keli tūkstančiai ir jau kyla debatai, ar taip galima, ar miestas pajėgs. Juokinga. Sutinku, kad premijų spektras galėtų būti platesnis, bet man gaila, kad Kaunas atsisako šitų žymių vardų.

Kaune teikiami kultūros apdovanojimai

Bernardo Brazdžionio literatūros premija

Skiriama už lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijų tęsimą ir naują pastarųjų dvejų metų aukšto profesinio lygio grožinės literatūros ar literatūrologijos knygą. Premijos dydis – 3 tūkst. eurų.

2014 m. skirta rašytojui Algimantui Mikutai už eilėraščių knygą "Keltininkas". 2013 m. – rašytojui Vladui Braziūnui už eilėraščių knygą "Fontes amoris". 2012 m. – rašytojai Aldonai Ruseckaitei už knygą "Šešėlis JMM" (Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai). 2011 m. – rašytojui Petrui Palilioniui už knygą "Tautos šauklio balsai".

Justino Vienožinskio premija

Teikiama Kaune gyvenantiems ir kuriantiems profesionaliems dailininkams ir menotyrininkams už Kauno miesto vardo garsinimą, reikšmingus kūrinius ir kūrybinę veiklą, už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos dydis – 3 tūkst. eurų.

2014 m. premija skirta tapytojai Aušrai Barzdukaitei-Vaitkūnienei už kūrybinį indėlį į Kauno kultūrą bei meną ir Lietuvos tapybos mokyklos tradicijų kūrybišką tęsimą bei propagavimą. 2015 m. – menotyrininkei prof. Laimai Šinkūnaitei už ilgametį mokslinį ir kūrybinį indėlį į Kauno bažnytinės dailės paveldo tyrimus ir sakralinio meno sklaidą.

Kultūros ir meno premija

Skiriama Kauno miesto kultūros ir meno kūrėjams už šiuos nuopelnus: ilgametę aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą; etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą; scenos meno puoselėjimą; vizualinio meno puoselėjimą; reikšmingiausią metų kūrinį; reikšmingą veiklą literatūros srityje; aukščiausius laimėjimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose; novatorišką kultūrinę idėją ir jos įgyvendinimą Kauno mieste. Premijos dydis 3 tūkst. eurų. 2015 m. Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premijos skirtos Vaidai Tamoševičiūtei, Alvydai Česienei. 2014 m. – Albinui Petrauskui, Viktorui Rudžianskui. 2013 m. – Dovilei Gimberienei, Birūtai Komskienei, Jolantai Šmidtienei. 2012 m. – Zinaidai Irutei Dargienei, Algirdui Patackui, Romualdui Rakauskui, Stanislovui Rubinovui.

Kultūros ir meno stipendija

Skiriama Kauno miesto kultūros ir meno kūrėjų individualiems laisvos raiškos projektams (programoms) iš dalies finansuoti.

Maironio premija

Skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam paskiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris" laureatu, kurio vainikavimo iškilmės vyksta Kaune. Kasmet skiriama viena 3 tūkst. eurų premija, kuri gali būti indeksuojama, jeigu į Savivaldybės biudžetą surenkama daugiau pajamų.

2015 m. premija skirta poetui Vladui Braziūnui už eilėraščių knygą "Stalo kalnas". 2014 m. – poetui Kęstučiui Navakui už eilėraščių knygas "100 du" ir "Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių". 2013 m. – poetei Tautvydai Patackienei (Tautvydai Marcinkevičiūtei) už poezijos knygą "Greitaeigis Laiko liftas".