– Jūsų akimis, kaip per metus pasikeitė Kaunas?
– Šiemet Kaunas dar kartą įrodė, kad moka dirbti efektyviai, kokybiškai ir kryptingai.
Per metus atidarėme ne vieną svarbų objektą: Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežą, Šilainių baseiną, „Bangpūčio“ buriavimo bazę ir Neptūno įlanką, o Josvainių gatvėje įsikūrė vienas moderniausių ortopedijos traumatologijos centrų šalyje. Šalia Kauno Maironio universitetinės gimnazijos iškilo nauja sporto salė, iš pagrindų atnaujintas ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos pastatas. Greta to – sutvarkyti parkai, žaidimų ir sporto aikštelės, kuriose kasdien šurmuliuoja tūkstančiai kauniečių.
Labai džiugu, kad po teismuose prarasto pusmečio pagaliau prasidėjo Kauno deimantu vadinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų centro statybos.
Tęsiame tiltų, didžiausio Kauno darželio statybas Romainiuose. Rekordinės investicijos nenutrūksta – susisiekimui, švietimui, paveldui, viešosioms erdvėms.
Laikomės ir to, kas čia seniai tapo norma, – miesto higienos. Tvarkomi keliai, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių jungtys, miestiečiams grąžinamos erdvės, kurios ilgus metus buvo apleistos. Kauniečiai kasdien mato darbus, atsiranda daugiau tvarkos, patogumo, naudos.
Kauną matome kaip miestą, kurį ne tik kerti automobiliu, bet iš tikrųjų jame gyveni, po jį vaikščioji ir atrandi. Prie to prisideda ir menininkų kuriama galerija po atviru dangumi, ir šimtai nemokamų renginių miestiečiams. Neabejoju, kad šiemet miestiečius džiugino Kauno gimtadienis, Aviacijos šventė, valstybinių švenčių minėjimai, didžiosioms metų šventėms papuoštos erdvės.
Pokyčius, žinoma, geriausiai gali vertinti kiti – matantys iš šalies, čia atvykstantys, dirbantys ar kuriantys. Šiemet turėjome apdovanojimų lietų – tiek miestui, tiek čia dirbantiems savo srities profesionalams. Tai aiškus ženklas, kad Kaunas matomas, o pasirinkta kryptis – teisinga.
Taip pat džiaugiamės naujai augančiais kvartalais, ypač prie Nemuno ir Neries. Akivaizdu, kad vystytojai patikėjo Kaunu. Neseniai „Alex“ Kauno inovacijų parkas sulaukė pirmojo plyno lauko investuotojo – čia plėtrą tęsia viena stipriausių Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“.
Prieš man tampant meru mieste matyti stendai su užrašais „Ir Kaune galima gyventi“, „Nepasiduok, kaunieti“ liko jau labai labai toli, kaip labai blogo sapno likučiai.
– Esate sakęs, kad ši kadencija Kaunui bus tiltų kadencija. Kaip sekasi tai įgyvendinti?
– Šios kadencijos pradžioje kauniečiams pažadėjome, kad statysime tiltus. Duoto žodžio laikomės. Nemune jau matomos dvi būsimos naujos jungtys.
Tarp Užnemunės ir Brastos gatvių statomas Santakos tiltas. Baigiama darbuotis ties sudėtingiausia tilto atrama, esančia Nemuno viduryje. Ruošiamasi paskutiniam betonavimo etapui. Surinkta du trečdaliai plieninės perdangos. Brastos gatvėje išasfaltuota žiedinė sankryža, pasistūmėta ir ties viaduko įrengimu Užnemunės gatvėje. Statant Santakos tiltą jau atlikta 65 proc. darbų.
Statybos įpusėjo tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Čia įrengtos nuolatinės spraustasienės ir poliai, atlikti tarpinių ir krantinių atramų betonavimo darbai. Sumontuoti tilto atraminiai guoliai, taip pat ir deformaciniai pjūviai, išbetonuotos pereinamosios plokštės. Įrengiamos laiptų ir atraminės sienos konstrukcijos.
Kitąmet, kai leis oro sąlygos, bus baigtas Ašigalio viadukas per A1 magistralę. Tai svarbi jungtis, kuri stipriai pagerins eismą ir sumažins spūstis.
Tarp Brastos gatvės ir Senamiesčio pradėjome statyti tiltą pėstiesiems ir dviratininkams. Naujoji jungtis užtikrins didesnį saugumą pėstiesiems ir riedantiems, taip pat sujungs esamus takus į vientisą tinklą. Taip bus sukurtas patogesnis ir patrauklesnis susisiekimas tarp Senamiesčio ir Vilijampolės.
Jei viskas klostysis pagal planą, kauniečiams pastatysime dar ne vieną naują tiltą. Mūsų tikslas paprastas – sujungti miestą taip, kad būtų patogu visiems judėti į darbą, parkus ar linksmintis.
– Šiemet nemažai dėmesio skirta atnaujinti parkus, juose esančius treniruoklius, vaikų žaidimų aikšteles. Kur dar matytumėte poreikį pagražinti miesto erdves?
– Kauną kuriame ir tvarkome žmonėms. Tai ne tik graži frazė, bet principas, pagal kurį dirba visa miesto komanda. Kaunas turi būti patogus čia ir dabar, o poilsio erdvės – šalia namų, kad jų nereikėtų ieškoti kitame miesto gale.
Šiemet padaryta nemažai – atgimė Naugardiškių ir Kovo 11-osios, Naujakurių parkai, toliau gražinama Aleksoto Liepų alėja, atnaujinamas Lampėdžio antrasis paplūdimys, ruošiamės Sąjungos aikštės ir visos jos aplinkos rekonstrukcijai, taip pat – Linkuvos parko įrengimui. Pokyčiai matomi ir Vydūno al. 4 esančiame sklype – vietoj privačios, užžėlusios atliekų ir statybinių medžiagų aikštelės turime tvarkingą erdvę, kurioje pasodinta beveik 100 jaunų ąžuoliukų. Tai tik keli pavyzdžiai iš ilgo sąrašo, kuris pildosi.
Kaunas matomas, o pasirinkta kryptis – teisinga.
Matome aiškų poreikį sukurti daugiau ramaus ir aktyvaus poilsio zonų, modernių sporto ir žaidimų aikštelių. Jos gausiai lankomos ir kauniečių pamėgtos. Dažnai tampa susitikimų vietomis, kur gali aktyviai judėti ar tiesiog pabūti su šeima. Žinoma, svarbi visuma.
Miestas siekia užtikrinti, kad visos šios erdvės būtų sujungtos patogiais pėsčiųjų ir dviračių takais. Kad kiekvienas kaunietis galėtų saugiai, greitai ir maloniai keliauti nuo savo namų iki upės krantinių, centro ar bet kurios kitos miesto dalies.
– Kaunas jau gali didžiuotis naujai atidarytais keliais baseinais, lengvosios atletikos maniežu. Netrukus Aleksote prasidės naujos futbolo ir regbio arenos statybos, planuose – ir dar vienas baseinas. Jūsų nuomone, Kauną jau galima vadinti sporto miestu, ugdančiu tikrus talentus?
– Kaunas buvo, yra ir bus sporto miestas. Pastaraisiais metais sporto infrastruktūrą papildėme kaip niekada gausiai. Atidarytas naujas baseinas Šilainiuose, užbaigtas modernus ir šiuolaikiškas sporto kompleksas Žaliakalnyje, gėdos nedaranti buriavimo bazė Neptūno įlankoje.
Tuo sporto infrastruktūros plėtra nesibaigia – baigiame Panemunės baseino statybas. Aleksote numatyta nauja futbolo ir regbio arena, uždaras sporto maniežas ekstremalių sporto šakų entuziastams, kompleksas su baseinu, dirbtine banga, smėlio ir kitomis zonomis.
Kaunas šiemet Panemunės šilo prieigose atidarė didžiausią ekstremalaus bėgimo aikštelę Lietuvoje, ateities planuose – dar kelios tokios.
Šios erdvės svarbios visiems – nuo jaunų sportininkų, profesionalų iki aktyvių Kauno senjorų. Talentai atsiranda ten, kur yra sąlygos jiems augti, treniruotis. Mes tas sąlygas kuriame sistemingai.
– Šiemet politinėje arenoje garsiai skambėjo centrinės valdžios permainos, ministerijų kaita, intrigos ir skandalai. Kaip šiame politiniame chaose pavyko neprarasti centrinės valdžios Kaunui skiriamo dėmesio? Ar nesustojo projektai, kuriuos žadėta finansuoti Vyriausybės lėšomis? Galbūt kaip tik pavyko susitarti ir miestui gauti daugiau naudos?
– Iš tiesų Vilniuje girdime daug triukšmo, chaoso, kai kurių ministrų pavardžių per šiuos metus net nespėjome įsidėmėti. Tačiau Kaunas dirba ramiai, nuosekliai ir nesiveldamas į politines peštynes, todėl projektai nesustojo ir nesustos.
Turime aiškius įsipareigojimus, gerai parengtus projektus ir profesionalią komandą, kuri žino, ką daro. Per pastaruosius metus išmokome nieko nelaukti ir nesitikėti iš Vyriausybės.
– Kokį tikslą brėžiate kitiems metams?
– Kiti metai laukia ne ką mažiau turiningi. Pavasarį atidarysime Panemunės baseiną, iki metų pabaigos ties P. Vileišio tiltu įrengsime Vilijampolės transporto mazgą. 2026-aisiais Kulautuvoje duris atvers iš pagrindų rekonstruota slaugos ligoninė. Iki rugsėjo 1-osios planuojame atidaryti Vijūkų darželį Romainiuose ir du kompleksiškai atnaujintus Tirkiliškių mokyklos-darželiopadalinius. Galiu patikinti, kad veiksmo tikrai netrūks.
Suskaičiuoti mieste vykdomus projektus jau labai seniai neužtenka nei kojų, nei rankų pirštų. Stebėtis nereikėtų – vietoj tuščių kalbų renkamės nuoširdų darbą kauniečių labui. Visa tai galima pasiekti tik stiprios ir vieningos komandos dėka.
Didžiausias „Ačiū“ tenka būtent kauniečiams, už kurių pinigus ir įgyvendinami projektai. Svarbu suprasti, kad visa kuriama infrastruktūra be žmonių būtų tik tuščias betonas ir stiklas.
– Ko palinkėtumėte kauniečiams?
– Linkiu kauniečiams tikėti savo miestu ir būti gerų pokyčių dalimi. Tiesiog gyvenkite, kurkite šeimas ir susilaukite kuo daugiau vaikų, nes Kaunas tik gražės.
Naujausi komentarai