Ne pagal scenarijų
Atkarpoje nuo E.Ožeškienės gatvės iki pat Kauno rotušės, spalvotos palapinės iškilo dar penktadienio popietę. Tik tądien praeiviai po jomis dažniau slėpėsi nuo lietaus, nei iš smalsumo.
„Gal ryt bus geriau“, – rankomis skėsčioję prekeiviai šeštadienio rytą delnus trynė iš džiaugsmo.
Deja, neilgai – vidudienį tirštą lankytojų minią ir vėl išvaikė lietus, todėl ūkininkams, kepėjams, mezgėjams, arbatžolių rinkėjams, bukinistams ir keramikams beliko melsti Aukščiausiojo malonės antrai dienos pusei ir sekmadieniui. Pagrindiniu šeštadienio akcentu turėjusi tapti masinė Muaythai Tailando bokso treniruotė, regis, taip pat nepasiteisino. Prie rankomis ir kojomis mosuojančio būrio sportininkų ilgiau užsibuvo tik nedidelė saujelė miestiečių, o entuziastai, atėję prieš 13 val., liko nieko nepešę.
„Programoje rašo vieną laiką, o pradeda ir baigia kada nori, – ratą aplink Rotušės aikštę apsukusi kauniečių pora vylėsi, kad Vilniaus gatvėje ras tai, ką ir žadėjo organizatoriai – gatvės meno festivalį ir muzikantų pasirodymus. – Jei atvirai, ne kartą įsitikinome, kad panašių renginių pristatymai labai skambūs, tačiau naujo nieko nepamatome.“
Toli gražu ne visi mugės lankytojai buvo nusiteikę skeptiškai. Vieni džiaugėsi proga iš užkampio atvažiuoti į miesto centrą, kiti – galimybe įsigyti daiktų ir produktų, kurių nerasi prekybos centruose.
„Žinau, kad tikrai pirksiu šakotį, nes „maximiniai“ ne tokio skonio. Dar gal kokių užtepėlių ir sūrių į krepšį įsimesiu“, – praleidusi rytinį apsipirkimą ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies, pusamžė kaunietė mugėje planavo išleisti iki 30 eurų.
Kaimynai viliojo skanėstais
Tie, kurių nesužavėjo sportinė ir meninė Kauno mugės programa, išsibarstė maisto zonoje. Čia vieni skanėstai konkuravo su kitais, o kvapai žadino apetitą. Viduržemio jūros gėrybėmis praeivius viliojo prekeiviai iš Graikijos, estai egzotiškais prieskoniais siūlėsi pagardinti kiaulienos, vištienos, avienos ir žuvies patiekalus, ukrainiečiai vaišino uogų ir daržovių gardumynais, tuo metu latviai siūlė prisiminti senosios „Karvutės“ skonį ir išbandyti sūrių įvairovę.
„Šis gardintas kmynais, šis – žolelėmis, šis – kuminu, o štai šį sūrį ragaukite su spanguolių uogiene arba apelsinų džemu“, – kiekvieno skoniui bandė įtikti kaimynai.
Sava produkcija prekystalius nuklojo ir lietuviai. Kas rūkytą kumpį, kas juodą duoną su kanapėmis ant lentelės riekė, kas šakotį į lėkšteles, lyg paukščių lesalą, trupino.
„Išbandykite rankų darbo ledinukus. Labai skanūs“, – cukruoti gaideliai, zuikiai ir gėlytės besišypsančios prekeivės rankose mažai kam buvo įdomūs. Juolab, kad ir kaina per pastaruosius metus šoktelėjo keliolika centų. Todėl mugės smaližiai mieliau rinkosi ką nors egzotiškesnio – medų, gardintą žiedlapiais, džiovintas rabarbarų drožles, sėklų batonėlius ar šaltalankių džemą su česnakais.
„Kai norisi kažko saldaus, marmelado saldainiai, manau, bus žymiai geresnis pasirinkimas nei kaloringas pyragaitis su riebiu kremu. Ragaukite“, – juodu šokoladu lietus guminukus į saujas dėjo besišypsantis prekeivis.
Prisistatė amatininkai
Kaip ir dauguma ankstesnių rudens mugių, ši neapsiėjo be pigių niekučių. Tiesa, masinės gamybos rankšluosčiai ir, veikiausiai, iš „AliExpress“ parsiųsti papuošalai nublanko prieš auksarankių, tradicijas puoselėjančių amatininkų darbus.
„Juodoji keramika – pati ekologiškiausia, nes procese nenaudojami jokie dažai ar glazūros. Gaminiai juodos spalvos, skamba kaip varpas ir yra tvirti kaip metalas“, – ranka į puodelius, puodynes, lėkštes, cukrines ir arbatinukus ranka mojo kūrėjų pora.
Apie savo gaminius ištisas valandas galėjo kalbėti siuvėjos, suknelėmis nukarsčiusios pakabas ir odininkės, moterims brukusios ne tik diržus ar pirštines, bet ir prašmatnias, sagtimis puoštas, ne viena dešimtimi eurų įkainotas rankines.
„Jei pirksite vieną apyrankę mokėsite 16 eurų, jei dvi – 30. Galiu pasiūlyti ir daugiau variantų su skirtingomis spalvomis“, – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos pašonėje prisišliejusioje palapinėje – dizainerių paviljone – karoliukus, suvertus ant siūlų, delne vartė kepurėtas barzdočius.
Nepanorę išlaidauti, papuošalus mugės metu galėjo pasigaminti patys. Žinoma, ne iš brangiųjų metalų ir natūralių akmenų, o iš medžio gabalėlių ir veidrodžio šukių.
Naujausi komentarai