Į Europos Parlamentą (EP) Kauno politikai nesiveržia – vieniems ambicijas sumažino partijos vadovybė, kiti netiki savo galimybėmis ten patekti. Gegužę vyksiančiuose rinkimuose kandidatų sąrašuose kauniečiai ras vos keturių miesto tarybos narių pavardes.

Norėjo, bet neleido

"Dar rudenį partijos taryboje buvo priimta rekomendacija, kad kandidatų sąraše į EP neturėtų atsirasti vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti parlamentarai ir merai", – pasakojo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas.

Nepaisant to, pasak A.Kupčinsko, konservatorių Kauno skyrių sueiga į EP buvo iškėlę ir jo kandidatūrą. Buvo siūlomos ir miesto tarybos narės konservatorės Edita Gudišauskienė bei Gintarė Skaistė.

"Ar turėčiau šansų patekti į EP? Šansų turi visi, kurie perka loterijos bilietą. Rinkimuose dalyvaučiau tik olimpiniu principu ir į aukštas pozicijas tikrai nepretenduočiau, dirbčiau savivaldoje, nes darbų yra suplanuotų iki 2020 m. Kita vertus, Briuselio koridoriai man nėra nepažįstami – dalyvauju Regionų komitetų veikloje, čia tikrai nepasiklysčiau", – kad norėtų dirbti Briuselyje, neslėpė meras.

Vis dėlto šeštadienį paaiškėjo, kad nei Kauno meras, nei dvi miesto tarybos narės į konservatorių kandidatų sąrašą neįtraukti.

A.Kupčinskas svarstė, kad tokia tvarka partijos viduje, kai užkertamas kelias merams ir vienmandatininkams, tačiau leidžiama dalyvauti rinkimuose Seimo nariams – nėra pats teisingiausias sprendimo būdas.

"Be abejo, teisybė šioje situacijoje – sąlyginis mato vienetas. Aišku, priimta rekomendacija keistoka, tačiau žiūrima bendrų partijos tikslų. Ar kandidatuosiu po penkerių metų vyksiančiuose EP rinkimuose – sunku pasakyti. Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi", – užsiminė meras.

Nepateko į dešimtuką

Ne naujokas EP rinkimuose bus miesto tarybos Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius.

"Įdomu būtų pabandyti patekti į Europos parlamentą – būnant ministru teko pamatyti, kaip veikia Briuselio struktūra. Valdyti Europą būtų įdomi ambicija (be abejo, valdyti sakau kabutėse), nes neturiu Napoleono komplekso", – sakė pačiuose pirmuose EP rinkimuose kandidatavęs politikas.

Kandidatų reitingavimas Darbo partijoje jau įvykęs –  G.J.Furmanavičius užėmė 11 vietą. Politiko teigimu, galutinę rikiuotę vis tiek sustatys patys rinkėjai. EP rinkimuose Darbo partijos nariai tikisi bent penkių vietų.

Kalbėdamas apie galimus darbus, jei taptų europarlamentaru, G.J.Furmanavičius tvirtino, kad jų yra gausybė, o vienas tokių – apginti projektą "Rail Baltica" nuo Vilniaus ambicijų.
"Kauną Vilniaus valdžia vėl nori palikti "už skliaustelių", – ironizavo politikas.

Dirbti patiktų

Iš arčiau Briuselį norėtų apžiūrėti ir "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnė, advokatė Aušra Ručienė.

"Viską sprendėme partiniu lygiu – vyko koordinaciniai susirinkimai. Norėta, kad būtų asmuo, atstovaujantis Kauną. Taip nusprendė iškelti mano kandidatūrą. Jai pritarė ir partijos taryba", – sakė politikė.

A.Ručienės teigimu, partijos kandidatų sąrašas kol kas nereitinguotas – visi surašyti pagal abėcėlę. Paklausta, ką nuveiktų, jei patektų Į EP, A.Ručienė sakė mananti, kad jai dirbti ten būtų malonu.

"Be abejo, galima pasvajoti, kas būtų, jei būtų. Eičiau ir stengčiausi dirbti tiems, kurie mane išrinko. Viską galima padaryti – tas darbas nėra man toks jau nežinomas. Turiu tam tikrų sąsajų su Europos Parlamentu – žinau apie jo darbą, tai manyčiau, kad jis man tiesiog man patinka", – sakė A.Ručienė.

Dalyvaus du liberalai

Savo laimę EP rinkimuose nusprendė pabandyti ir du Liberalų sąjūdžio nariai miesto taryboje – Simonas Kairys ir Rimantas Mikaitis.

11 vietą Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše užėmęs frakcijos seniūnas Simonas Kairys sakė, kad dėl dalyvavimo rinkimuose jam nekilo jokių dvejonių.

"Politikas savo karjeroje turi kelti aukščiausius tikslus – tik taip jis gali tapti politikos profesionalu. Europos Parlamento rinkimai ir visa Europos Sąjungos tematika man yra labai artima kaip buvusiam politikos mokslų studentui ir jaunam politikui, kuris nuolat stebi visus procesus", – sakė S.Kairys.

Jo teigimu, dėl EP rinkimų tikrai nenukentės jo darbas savivaldoje, o artėjantys rinkimai bus gera proga žmones supažindinti su jo siūlomomis idėjomis.

"Esu liberalų komandos narys, Kauno skyriaus pirmininkas, tad turiu prisidėti prie Liberalų sąjūdžio sėkmės šiuose rinkimuose. Pati rinkimų kampanija bus gera proga akis į akį su kauniečiais pabendrauti ne tik apie Europą, bet ir apie aktualias miesto problemas. Politikas turi dalyvauti rinkimuose – tik taip ji gali tobulėti", – sakė R.Mikaitis, kuris kandidatų sąraše yra devintas.

Nusprendė nedalyvauti

Kitų Kauno miesto tarybos frakcijų narių tarp kandidatų į EP nėra.

Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūno Valio Venslovo, Kauno skyrius be didesnių diskusijų nusprendė remti Seimo narės kaunietės Birutės Vėsaitės kandidatūrą.

"Balsavome vienbalsiai už B.Vėsaitės kandidatūrą – iš Kauno neturėjome jokio kito kandidato. Skyriuje nėra jokių konfliktų, kad kažkas kažko nerekomenduotų ar kiti negalėtų kelti savo kandidatūrų", – teigė V.Venslovas.

Rinkimuose nedalyvaus ir visuomenininkai. Tai patvirtino miesto taryboje penkis narius vienijančios "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.

"Nesame politinė partija ir nesiekiame valdyti valstybės bei prisijungti prie Europos Parlamento rinkimų. Savo dėmesį koncentruosime į savivaldą", – sakė P.Mačiulis.

Jo teigimu, visuomenininkams rinkimuose sunku dalyvauti, nes partijos turi pajėgas, kurios gali padėti surinkti reikiamią kiekį parašų, sumokėti užstatą, deleguoti savo atstovus į rinkimų komisijas.

"Dirbam Kaunui" frakcijos pirmininkas Gintautas Labanauskas sakė, kad jo visuomeniniam judėjimui į EP – dar per anksti.

"Kandidatų tikrai rastume, tačiau blaiviai vertiname savo galimybes – kol kas savo veiklą koncentruojame ties savivalda. Mūsų judėjimas pirmiausia turėtų išaugti iki Seimo rinkimų, o jau vėliau galėsime galvoti ir apie EP rinkimus", – sakė G.Labanauskas.

Užsiregistravo vienuolika partijų

EP rinkimai vyks gegužės pabaigoje ir sutaps, jeigu tokio prireiks, su antruoju Prezidento rinkimų turu. Rinkimų biuleteniuose galima įrašyti 22 pavardes, tačiau kai kurios partijos turi ir rezervinius kandidatus.

Kol kas EP rinkimuose užsiregistravo vienuolika partijų : Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija "Tvarka ir teisingumas", politinė partija "Rusų aljansas", Tautininkų sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Europarlamentarų alga siekia apie 27,4 tūkst. litų. Kas mėnesį jiems skiriama dar po 14,8 tūkst. litų biurui išlaikyti, telefono, pašto, interneto ir kitoms išlaidoms. Apie tūkstantį litų mokama už kiekvieną dieną, kai jis dalyvauja oficialiuose Europos Parlamento organų, kurių narys yra, posėdžiuose.