Nuomonės nevieningos

ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos, kur šiomis dienomis žemyno lyderiai tariasi, kaip atsakyti į rusiškų dronų įsiveržimus, oro erdvę pastarosiomis savaitėmis jie taip pat trikdė net keliskart. Tai neseniai nutiko ir Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, kitose Europos šalyse, o į Estijos oro erdvę 12 minučių buvo įsibrovę rusijos naikintuvai.

Rusija vis intensyviau testuoja Europą, tačiau mūsų atsakas leidžia šaliai agresorei manyti, kad ji gali tai daryti ir toliau. Baltijos, Šiaurės Europos valstybės laikosi griežtesnių pozicijų, tačiau juo toliau į žemyno pietus, tuo mažiau noro duoti adekvatų atkirtį rusijai, investuoti į saugumą, padėti Ukrainai, taip pat ir panaudojant Europoje įšaldytą rusijos turtą, pripažino Europos Parlamento (EP) nariai, susitikę su Baltijos šalių žurnalistais. Politikai neslėpė – kai kuriuos kolegas reikia smarkiai įtikinėti, kad to reikia. Kartais įtaigiausiu argumentu tampa apsilankymas Ukrainoje, savo akimis pamačius karo realybę ir rusijos užmačias.

Tiesa, poslinkiai europiniame mąstyme milžiniški. Dabar, rengiant 2028–2034 m. ES biudžetą, įvairioms saugumo didinimo ir gynybos stiprinimo programoms planuojami dideli pinigai, o, primena europarlamentarai, anksčiau nebūdavo net tam skirtos atskiros eilutės.

Pavyzdžiui, daug metų buvo manoma, kad ES sienų apsaugai europinių lėšų negali būti skiriama. Tačiau atsiranda pokyčių, pripažįstama, kad Baltijos šalys gina ne tik savo šalių, bet visos ES Rytų sieną. Tačiau štai po „Brexit“ buvo finansinė programa, skirta paremti labiausiai nuo jo nukentėjusioms šalims. Buvo pasiūlyta sukurti tokį pat finansinį mechanizmą ir labiausiai kenčiančioms dėl rusijos agresijos, visų pirma pasienio, valstybėms, tačiau reakcijos į tai nėra.

Nors palaikymo siūlymams daugiau lėšų skirti saugumui EP daugėja, tačiau europarlamentarai pripažįsta: kai norima perskirstyti žemės ūkio ar kitų sričių lėšas, sakoma „ne“, kaip ir dėl papildomų mokesčių Europos mokesčių mokėtojams ar naujų paskolų.

Palyginimas: P. Toveri įsitikinimu, kai kalbame apie karinę grėsmę, žinome, kaip ją atremti. Turime karines pajėgas, nors jos ir per mažos. Sunkiau yra atremti hibridines grėsmes. / pekkatoveri.fi nuotr.

Ar rusija pultų NATO?

Vis dėlto kiek Europa pasirengusi apsiginti? Pekka Toveri – europarlamentaras iš Suomijos, beveik keturis dešimtmečius ėjęs įvairias aukštas pareigas Suomijos gynybos pajėgose, vadovavęs Suomijos karinei žvalgybai, išskiria dvi skirtingas rusijos grėsmes Baltijos valstybėms – karinę ir hibridinę.

Karinių grėsmių požiūriu, pasak suomio europarlamentaro, trys baltijietės daug pažeidžiamesnės nei jo šalis: rusija turi daug karinės infrastruktūros, didelius dalinius prie mūsų sienų, Kaliningrade yra pagrindinė rusijos Baltijos jūros karinio jūrų laivyno dalis, o Baltijos gynybos pajėgos gana mažos. Be to, Baltijos valstybes daug lengviau izoliuoti dėl Suvalkų koridoriaus. Gynybą apsunkina ir tai, kad baltijietės turi nemažas rusų tautines mažumas.

Pasak P. Toveri, negalima nepastebėti, kad rusija, nors yra įsitraukusi į karą Ukrainoje, jau kaupia strateginius rezervus. Ne visas mobilizuotas personalas siunčiamas žudyti Ukrainos fronte, dalis personalo laikoma rezerve, jis geriau apmokomas. Naujai gaminami tankai taip pat visi nesiunčiami į Ukrainą sunaikinti, o įtraukiami į strateginį rezervą, Ukrainoje nėra iššaudomos visos raketos, dalis jų keliauja į rezervą, nes rusija ruošiasi karui su NATO.

Vis dėlto, P. Toveri vertinimu, ji tikrai neturi pajėgumo rimtai grasinti NATO karine jėga: „Kai žmonės baimindamiesi vis kartoja – rusai ateina, aš visada klausiu: su kokiais pajėgumais? Su elektriniais paspirtukais? Su „Žiguliukais“? Rusijos kariuomenė tikrai nėra geros būklės.“

Tačiau, pasak suomių europarlamentaro, nors rusija neturi karinių pajėgumų rimtai grasinti NATO, ji visada turi pajėgumų grasinti NATO sutarties 5-ajam straipsniui, ir tai didelė rizika. Yra vadinamoji Narvos koncepcija: rusai surengia didelę informacinę kampaniją, teigdami, kad Baltijos šalių gyventojai žudo rusų mažumas, tada staigiai puola, užima mažą dalį bet kurios Baltijos valstybės ir aiškina, kad tik gina savus, o jei juos puls, panaudos branduolinius ginklus.

Po „Brexit“ buvo finansinė programa, skirta paremti labiausiai nuo jo nukentėjusioms šalims. Buvo pasiūlyta sukurti tokį pat finansinį mechanizmą ir toms, kurios labiausiai kenčia dėl rusijos agresijos, tačiau reakcijos nesulaukta.

Tai, pasak P. Toveri, pavojingas scenarijus, nes labiausiai tikėtinas Vakarų atsakas į tai, tikėkimės, būtų toks: gąsdinate branduoliniu ginklu? Mes taip pat jį turime ir daug geresnį nei jūsų. O tada juos išspiriame iš savo teritorijos. Tačiau jei Vakarų atsakas būtų ne toks, tada 5-uoju straipsniu niekas nebepasitikės ir NATO pradės byrėti.

„Štai kodėl tai taip vilioja Vladimirą Putiną. Turime prisiminti, kad rusija yra diktatūra, V. Putinas – diktatorius, kuriam nerūpi jokia žmogaus gyvybė, net ir rusijos žmogaus. Jam negaila paaukoti porą tūkstančių kareivių, kad patikrintų, ar veikia 5-asis straipsnis. Taigi negalime teigti, jog neįmanoma, kad rusija pultų NATO šalį, todėl turime tam ruoštis“, – pabrėžia P. Toveri.

Kokybė gera, kiekybė – ne

Ar esame pasirengę gintis? Ginant Baltijos valstybes, oro pajėgos yra esminės. Suomių europarlamentaras primena: NATO šalys vien Europoje turi tris kartus daugiau modernių naikintuvų nei rusija, su geriau apmokytais pilotais, su modernesne įranga. Ir tai yra labai svarbu Baltijos valstybių gynybai, nes, jei prireiktų, oro pajėgos gali būti aktyvuotos ir perdislokuotos per kelias valandas, o, pavyzdžiui, tankų perdislokavimas užtrunka savaites.

„Ir Ukrainoje matėme, kad Vakarų karinės technologijos neabejotinai pranašesnės nei rusijos. Problema ta, kad, nors NATO stiprina gynybos pajėgumus, jų per mažai – reikia daug daugiau tolimojo nuotolio, daugiau kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumų, geresnio pasiruošimo logistikos srityje. Mums reikia stipraus NATO buvimo Baltijos valstybėse, nes neturime per daug laiko, kol šie pajėgumai galbūt bus išbandyti“, – sako P. Toveri.

Vis dėlto, pasak suomio europarlamentaro, kai kalbame apie karinę grėsmę, žinome, kaip ją atremti. NATO veikia jau aštuntą dešimtmetį ir pasiruošęs duoti atkirtį, jei rusijos karinės pajėgos kirstų Aljanso sieną. Taip, turime padidinti savo pajėgumus, nes negalime sakyti, kad rusija nemėgins patikrinti NATO pasirengimo net trumpuoju laikotarpiu, ir tam turime būti pasiruošę. Turime prisiminti ir tai, kad rusija yra ilgalaikė grėsmė: jei V. Putinui kas nutiktų, jo nepakeistų koks liberalus demokratas, ateitų naujas Putinas.

Ir, pasak P. Toveri, kvaila laukti amerikiečių, kai vis akivaizdžiau, kad D. Trumpas nesiims jokių veiksmų prieš V. Putiną, mes patys turime garantuoti savo gynybos pajėgumus.

„Mes visi turime karines pajėgas, nors jos daugelyje šalių yra per mažos ir per silpnos, bet jas galime sustiprinti. Tad, jei būsime pasiruošę, karinę grėsmę galime atremti, ir tai lengvoji dalis. Sunkiau yra atremti hibridines grėsmes, juolab kad jos nevienareikšmės ir joms netaikomas NATO 5-asis straipsnis“, – mano P. Toveri.

Pokytis: pasak P. Auštrevičiaus, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje dėl Nyderlandų MH17 orlaivio numušimo atveria duris ir įšaldyto rusijos turto konfiskavimui. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Hibridinės grėsmės

Europarlamentaras vardija: rusija prieš Europą jau ilgiau nei dešimtmetį vykdo informacines operacijas, kibernetines atakas, užsako žmogžudystes, grasina politikams, kelia migrantų krizes, pažeidinėja oro erdvę ir taip toliau. Taip ji bando sukelti abejones NATO patikimumu, taikosi į ES ir NATO bei jų šalių vidinę vienybę, siekia didinti mūsų tautų poliarizaciją, verčia mus kaltinti vieniems kitus. Ir jie gerai įgudę šioje srityje.

P. Toveri pasakoja, kad, 2022 m. pradėję didelio masto karą Ukrainoje, rusai pradėjo informacinę operaciją Suomijoje, bandydami suskaldyti visuomenę į tuos, kurie remia Ukrainą ir kurie remia rusiją. Tai nedavė rezultatų, nes 99,9 proc. suomių remia Ukrainą. Tačiau, pavyzdžiui, dėl įvykių Gazoje nuomonių grupės gana tolygios, tad rusija naudoja tokius konfliktus, tokias temas ir klausimus, kuriuos visuomenė vertina skirtingai, kad padidintų jau esamą susiskaldymą. „Rusija labai gerai veikia pilkoje zonoje tarp taikos ir karo, jie nuolat bando įprastą situaciją pakreipti karo link“, – įspėja P. Toveri.

Jei rusija pultų tankais, NATO žinotų, kaip su jais kariauti, tačiau toje pilkojoje zonoje europiečiai deramo atsako duoti nesugeba. Tad, pabrėžia suomis europarlamentaras, kiekvieną kartą, kai pažeidžiama oro erdvė ar įvyksta sabotažo ataka ir mes į tai nereaguojame, tai stumia mus prie naujos „normalumo“ normos įtvirtinimo.

„Manome, kad normalu, kai rusai pažeidžia mūsų oro erdvę. Normalu, kad mūsų lėktuvai negalii pakilti iš pagrindinių Europos oro uostų, nes aplink skraido rusų dronai. Ir ką mes darome? Mes sakome, kad esame puikūs, nes neskatiname eskalacijos. Rusai tai mato, taigi kodėl jiems nekartoti to. Ir tai yra problema, nes rusija supranta tik jėgą. Jei norite atremti rusiją, reikia priversti juos sumokėti už jų nusikaltimus“, – mano P. Toveri.

Jo pozicija tokia: Baltijos valstybėse NATO oro policijos misiją turi pakeisti oro gynybos misija, o sprendimo teisę dėl jėgos panaudojimo iš politikų reikia perduoti kariuomenei. Ir nuo tol kiekvieną kartą, kai pažeidžiama oro erdvė, atsakyti pagal tarptautines taisykles: įspėti pažeidėją palikti oro erdvę, jei to nepaisoma, įspėjamieji šūviai, jei ir į tai nereaguojama, juos numušti.

„Kai politikai nebus vadovavimo grandinėje, o tuo užsiims kariuomenė, tai bus tai, ką rusai supranta. Taip, kuriame savo pajėgumus sustabdyti dronus, kalbame apie Europos dronų sieną, tačiau tai užtruks. O dabar turime naudoti ekonomines sankcijas: kiekvieną kartą, kai jie siunčia dronus per sieną, mes juos turime bausti įvesdami dar daugiau sankcijų, apribodami jų šešėlinį laivyną ir t. t.“, – sako P. Toveri.

Jo įsitikinimu, Europai reikia geriau apsaugotos infrastruktūros, geresnio bendradarbiavimo tarp institucijų šalių viduje ir tarptautinio bendradarbiavimo tarp institucijų NATO formatu. „Reikia ir griežtesnių nacionalinių teisės aktų, kad tie asmenys, kuriuos rusai samdo internete kurstyti nesantaiką, pagalvotų, ar verta už tai imti 2 tūkst. eurų, jei paskui gaus 20 metų kalėjimo, nes dirbo priešiškai valstybei. Turime šviesti savo žmones, kad jie žinotų, kaip skaityti žiniasklaidą, socialinius tinklus, suprastų, kas vyksta, ir žinotų, kokia reakcija yra netinkama“, – pabrėžia P. Toveri.

Pasak jo, NATO yra puikus įrankis karinei gynybai, o ES turi puikių įrankių paremti šią karinę gynybą stiprinant mūsų gynybos pramonę, investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad galėtume sukurti pajėgumus, skirtus užkirsti kelią tokio pobūdžio grėsmėms.

„Blue / Yellow“ surinko per 100 mln. eurų Ukrainai. Jei tiek galime surinkti turėdami mažiau nei 3 mln. gyventojų, kiek galėtų vokiečiai? Tačiau juo labiau į pietus ir juo labiau į vakarus, tuo piliečių finansinė parama ukrainiečiams mažesnė.

Tačiau, pabrėžia P. Toveri, ES ypač turi koncentruotis į hibridines grėsmes, nes NATO neturi tikrų įrankių prieš jas, o ES turi – teisėkūros įrankius, pinigų atsparesnei infrastruktūrai sukurti, o svarbiausia – labai skausmingas rusijai ekonomines sankcijas.

„Kai kurie žmonės mano, kad jos neveikia, tačiau tai netiesa. Kalbant apie taikos derybas, rusai pirmiausia reikalauja panaikinti sankcijas. Dėl jų rusijos ekonomika byra. Taigi ES turi daug įrankių, kad priverstų rusiją sumokėti už jos nusikaltimus. Čia ES pagaliau turi įgyti stuburą ir tai daryti“, – pabrėžia P. Toveri.

Siūlymas: V. Dombrovskis sako, kad EK siūlo įšaldytą rusų turtą ne konfiskuoti, o leisti jį naudoti remiant Ukrainą. Paskolas Ukraina turėtų sumokėti tik tada, kai rusija sumokės reparacijas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Įšaldytas turtas „atšils“

Tačiau EP nariai pokalbiuose su Baltijos šalių žurnalistais pripažino, kad saugumo, o ypač jo finansavimo klausimais jų kolegų pozicijos toli gražu ne tokios ryžtingos kaip baltijiečių ar šiaurės šalių atstovų.

Dažnai aptariant prioritetus vyrauja tokios temos: būstas, energijos ar maisto kainos, o saugumas rūpi tik daliai europarlamentarų. Briuselyje tai per daug nestebina, nes politikai atstovauja savo rinkimų apygardoms, o dalis europiečių jaučiasi pavargę nuo karo temos, pavargę padėti ukrainiečiams. Realybė – tam tikras nuovargis politiniuose sluoksniuose, o EP kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji ieško kiekvienos progos paklausti, kodėl Ukraina vėl turi gauti pinigų.

O be ES pagalbos Ukraina neatsilaikys, pabrėžia europarlamentaras iš Lietuvos Petras Auštrevičius. Jis primena, kad ES, o ne JAV finansine prasme yra svarbiausia paramos ukrainiečiams teikėja. Pasak jo, nemažai paramos ateina ir iš nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės. Baltijos šalys čia rodo puikų pavyzdį: „Blue / Yellow“ surinko per 100 mln. eurų. „Jei tiek galime surinkti  turėdami mažiau nei 3 mln. gyventojų, kiek galėtų vokiečiai per vieną nevyriausybinės organizacijos platformą? Tačiau nieko proporcingo nepamatysite, o juo labiau į pietus ir juo labiau į vakarus, tuo tų valstybių piliečių finansinė parama ukrainiečiams mažesnė“, – konstatuoja P. Auštrevičius.

Jis apgailestauja, kad nepadedame net pačiai Ukrainai užsidirbti daugiau lėšų: ES įveda vis griežtesnį prekybos režimą Ukrainai, muitus, užuot atvėrę jai laisvą prekybą, turime sąrašą vadinamųjų jautrių produktų – medaus, kviečių, miežių, cukraus ir kt. Vis mažinamos kvotos. Pernai Ukraina eksportavo 6 mln. t grūdų, šiemet – 1,3 mln. P. Auštrevičiaus įsitikinimu, europiečiams dėl to turėtų būti gėda.

Europa vis dar nedrįsta priimti ryžtingų sprendimų ir dėl apie 200 mlrd. eurų vertės Vakaruose įšaldyto rusų turto. Iki šiol ES naudojo tik iš jo gautas palūkanas. „Didžioji šio turto dalis yra čia, Briuselyje, bendrovėje „Euroclear“. Ji nerimauja dėl savo įvaizdžio, stengiasi, kad konfiskavimo galimybė net nebūtų svarstoma. Štai ir Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nėra būdo konfiskuoti šį turtą, nes tai prieštarautų tarptautinei teisei. Išeitų, kad karas tarptautinei teisei neprieštarauja, o agresoriaus turto konfiskavimas – prieštarautų? Dėl įšaldyto rusų turto konfiskavimo labai stipri opozicija ir EP. Bet atsirado būdas apeiti šį „koncepcinį“ akligatvį“, – džiaugiasi P. Auštrevičius.

Eurokomisaras Valdis Dombrovskis Baltijos šalių žurnalistams aiškino, kad Europos Komisija (EK) siūlo šį turtą ne konfiskuoti, bet paversti jį paskola ir leisti naudoti remiant Ukrainą. Paskolas Ukraina turėtų sumokėti tik tada, kai Rusija sumokės reparacijas. Tai neprieštarautų tarptautinei teisei.

P. Auštrevičius revoliucingu pokyčiu vadina ir šių metų liepos 9 dienos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje dėl Nyderlandų orlaivio numušimo. Teismas įvardijo rusiją kaip atsakingą už 2014 m. įvykusią tragediją ir suteikia galimybę pavieniams žmonėms, kurie nukentėjo dėl šios šalies agresijos, taip pat ir numušto orlaivio, reikalauti kompensacijos iš rusijos.

„Tai unikalus sprendimas, toks palaiminimas prieš rusiją, revoliucinis pokytis, nes atveria duris ir įšaldyto rusijos turto konfiskavimui“, – mano P. Auštrevičius.

Europarlamentarai neabejoja: Europa turi potencialo atsilaikyti prieš rusiją. EP narys iš Suomijos P. Toveri pabrėžia: „Aš visada sakau, kad rusija nėra tokia didelė grėsmė. Europoje mes turime keturis kartus daugiau žmonių nei rusija. Mūsų ekonomika yra dešimt kartų didesnė. Vienintelė priežastis, kodėl jie gali daryti tai, ką daro, yra ta, kad mes dar nesiėmėme veiksmų, o jų ėmęsi galime apsaugoti Baltijos valstybes, visą visą Europą.“

Baltijos šalių žurnalistų, taip pat ir „Kauno dienos“, kelionę į Briuselį organizavo ir finansavo EP. Tai neturėjo įtakos rašinio turiniui.