Kauno rajono savivaldybė, ieškodama būdų mažinti šildymo kainas miestelių gyventojams, kreipia žvilgsnį į šalia Ežerėlio esantį durpyną.
„Būtų nedovanotina, jei neišnaudotume šios galimybės, turėdami tokius gausius gamtos išteklius“, – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris trečiadienį lankėsi Ežerėlyje esančiame durpyne.
Jis minėjo, kad Kauno rajone vis daugiau katilinių rekonstruojamos ir pritaikomos kūrenti biokuru.
„Jau turime duomenų, kad šilumos kainą rekonstruotose katilinėse įmanoma sumažinti 4 centais“, – kalbėjo V. Makūnas.
Lietuvoje durpynai sudaro 10 proc. šalies teritorijos, bet tik 2,1 proc. jų eksploatuojama.
„Lietuvoje eksploatuojamuose durpynuose glūdi 16,7 mln. tonų durpių. Jei visas šilumines elektrines kūrentume vien tik šiuo kuru, jo visiškai užtektų penkeriems metams. Durpes verta kaitalioti su biokuru, tada gaunamas labai geras ekonominis efektas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Antanas Sudintas.
Lietuvos durpių įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas teigė, kad daugiausia surinktų durpių perdirbamos į substratą daržininkams ir iškeliauja į užsienį. Lietuvoje lieka apie dešimtadalis durpių gaminių.
„Taip yra dėl to, kad Lietuvoje šiltnamių ūkiai išnyko, o katilinių dar nėra daug, todėl negaminama daug kurui skirtų durpių“, – aiškino G.Kavaliauskas.
Suomija kurui per metus sunaudoja 6 mln. tonų durpių, tuo tarpu Lietuva – tik 0,03 mln. tonų. Netgi mažesnė Estija durpių sudegina dešimteriopai daugiau – 0,33 mln. tonų. Iki 1970 m. kurui buvo sunaudojama 2 mln. tonų durpių.
„Po to dėl elektrifikacijos, platesnio dujų naudojimo kuro gamybai durpių sunaudojimas žymiai sumažėjo“, – sakė G.Kavaliauskas.
Visgi jis įsitikinęs, kad durpės vėl taps svarbia kuro rūšimi, nes jo kaina mažesnė nei kitų biokuro rūšių. Per 2009 – 2012 metus biokuras pabrango 46 proc., durpės – 12 proc.
„Palyginti su medienos kuru, durpės visada bus apie 20 proc. pigesnės“, – tvirtino G.Kavaliauskas.
Naujausi komentarai