Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajoną aplenkė tik Druskininkai ir Birštonas. Proveržis atliepiant žaliojo kurso reikalavimus pakaunėje pastebimas praktiškai visuose segmentuose.

Tyrimą, pasinaudojęs įvairiais oficialiais šaltiniais, atliko ir paskelbė Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centras. 2020 m. pagal šį vertinimą Kauno rajono savivaldybė buvo penkta.

Nepralenkiama naudojant biokurą

Pagal biokuro pajėgumų panaudojimo galimybes Kauno rajonas rikiuojasi pirmoje lentelės vietoje. Paklaustas, ar šioje srityje dar yra kur pasitempti, kokie projektai vykdomi ir planuojami, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris sakė, kad stengiamasi kuo daugiau atnaujinti katilinių, kurių tinklas išsidėstęs nekoncentruotai visame Kauno rajone.

Pastaruoju metu atnaujintos Piliuonos gimnazijos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos katilinės, pastatyta nauja šalia Zapyškio pagrindinės mokyklos ir Kačerginės daugiafunkcio centro.

Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnius sprendimus.

„Išskirti nėra ko, visais atvejais renovuodami ar atnaujindami pastatus Kauno rajono teritorijoje, atnaujiname ir katilines, šilumos tinklus, kurie taupo energiją, – tai leidžia šiame geopolitiniame kontekste nedidinti šilumos kainų vartotojams. Įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių politiką yra iššūkis, su kuriuo kol kas susitvarkome, o ar tai pavyks ir ateityje, sunku prognozuoti“, – teigė M.Rikteris.

Beje, pagal vidutinę šilumos kainą (4,58 ct/kWh) Kauno rajonas dalijasi ketvirta penkta vietomis su Kauno miestu. Palyginkime: Vilniaus rajono savivaldybėje ir Neringoje šiluma kainuoja daugiau kaip dvigubai – 10,56 ir 10,89 ct/kWh.

Dažniau įdarbina saulę

Aukštai reitingo lentelėje Kauno rajonas rikiuojasi ir pagal įgyvendintus atsinaujinančiosios energijos projektus. Šioje srityje komplimentų nusipelno ir Kauno rajono savivaldybė, ir verslas, ir gyventojai.

Savivaldybės pastangomis saulės kolektoriai jau įrengti ant Domeikavos gimnazijos, Raudondvario lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Ringaudų pradinės mokyklos stogų. „Kadangi žymiai išaugo elektros kaina, be to, kasdienėje veikloje didėja elektros energijos poreikis, saulės elektrinių teikiama nauda jau jaučiama, ugdymo įstaigose pastebima, kad investicijos sparčiai atsiperka“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu pakaunėje saulę įdarbinti skubama net vienuolikoje objektų, o bendra saulės kolektorių galia sieks 574 kW. Pasak M.Rikterio, numatyti instaliuoti galingumai įvertinti pagal konkrečios įstaigos energijos suvartojimą ir instaliuotą galingumą. Tikimasi, kad taip konkreti įstaiga gaus optimalią naudą.

Mantas Rikteris. / KRS nuotr.

Didžiausios galios saulės kolektoriai montuojami ant Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (98,83 kW); Vilkijos gimnazijos (90,1 kW); Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos (90 kW); mažiausios galios – ant Babtų lopšelio-darželio (10 kW); Eigirgalos lopšelio-darželio (18 kW), 20 kW – ant Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“ ir Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ stogų.

Turi du tikslus

Saulės energijos kolektoriai įrengiami ir Garliavos Jonučių progimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“ ir Ilgakiemio mokykloje-darželyje.

Eilėje saulės kolektoriams įrengti rikiuojasi dar vienuolika Kauno rajono savivaldybės įstaigų. Šiame sąraše ne tik gimnazijos, mokyklos ir darželiai, bet ir Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Garliavos ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Be to, savivaldybė ketina kreiptis į ESO dėl sąlygų ir išsiaiškinti, ar yra galimybė norimo galingumo kolektorius statyti ant žemės šalia Babtų ir Čekiškės gimnazijų ir Girininkų senelių namų.

„Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnių sprendimų, kurie Kauno rajoną padarytų žalią ne tik dėl sodinamų medžių ir želdinių, bet ir energetiniu ir tvarumo požiūriu“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Verslo iniciatyvos

Viena išskirtinesnių verslo iniciatyvų šioje srityje yra prieš dvejus metus pradėjusi veikti „Akvatera LT“ gamyklai energiją tiekianti 700 kW galios saulės elektrinė, per metus CO2 taršą sumažinanti maždaug 494 t. Įmonės teritorijoje veiklai efektyvinti ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti ant žemės įrengta beveik 2,3 tūkst. naujausios kartos dvipusių saulės modulių. Tai pirmoji Baltijos šalyse išmanioji elektrinė, sumontuota iš dvipusių saulės modulių, prijungtų prie galios optimizatorių – tokia elektrinė generuoja elektrą ir iš energijos, atsispindėjusios nuo žemės, ir laikoma ypač patvaria.

Priežastys: palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Bendrovė „Vandžiogalos vėjas“ 241 ha plote Vandžiogalos, Skrebiniškių ir Juozapavos gyvenvietėse planuoja įrengti iki 100 MW galios saulės elektrinių parką. Statybos gali prasidėti dar šiais metais, eksploatacija – 2023-iaisiais.

Minėto tyrimo duomenimis, pagal įkrovos stotelių ir elektromobilių skaičių Kauno rajonas yra penktas šalyje. „Planuose yra numatoma žymi plėtra, o šiuo metu Kauno rajono savivaldybė yra įrengusi tris viešąsias elektromobilių įkrovos stoteles. Aukštą vietą reitinge kol kas labiau lėmė privataus sektoriaus, kitų juridinių asmenų (pvz., Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) iniciatyvos, – pabrėžė M.Rikteris. – Pagal Alternatyvių degalų įstatymo nuostatas vyksta esamų viešųjų įkrovų stotelių registracija LAKD kuriamoje sistemoje, kurioje kiekvienai jų bus suteiktas identifikavimo numeris, atsiskaitymo sąlygos, kita vartotojams svarbi informacija.“

Kauno rajono savivaldybė pirminiame plėtros plane yra numačiusi, kad iki 2024 m. bus įrengtos dar 24 viešosios elektromobilių įkrovos stotelės Garliavoje, Akademijoje, Kulautuvoje, Karmėlavoje, Ringauduose ir Neveronyse. „Šiuo metu vykdant rekonstrukcijos darbus, kartu ruošiama ir infrastruktūra elektromobilių stotelėms įrengti“, – pasakojo M.Rikteris.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo žodžiais, Kauno rajono teritorija yra patraukli elektromobilių įkrovos stotelių tinklo plėtrai, čia driekiasi svarbiausios šalies magistralės, skaičiuojami didžiausi transporto srautai.

M.Rikterio nuomone, palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. „Kauno rajoną gyvenimui renkasi jaunos, išsilavinusios šeimos, kurioms yra svarbūs netaršūs automobiliai, išmanieji būstai. Be to, rajone kuriasi pažangios, inovacijomis pasižyminčios įmonės, kurios taip pat supranta žaliojo kurso svarbą, tenkinant ir susisiekimo poreikius“, – teigė pašnekovas.