Šurmulys kyla po pietų

Kauno rajone veikia keturi savivaldybės įsteigti vaikų dienos centrai: Garliavoje, Domeikavoje, Saulėtekiuose ir Vandžiogaloje. Saulėtekių vaikų dienos centrą lanko 53 Vilkijos ir apylinkių moksleiviai, daugiausia – pradinukai. Su šio centro socialine darbuotoja Lina Runiene susitarti dėl pokalbio pavyko ne iš karto.

"Paskambinkite vėliau, dabar pas mus daug vaikų", – užsimena moteris. Centras dirba visą darbo dieną – 9–18 val., tačiau šurmulys jame kyla po pietų, kai vaikai suguža po pamokų. Ryto valandomis centro darbuotojos – socialinė pedagogė ir psichologė dirba šeimų įgalinimo programoje. "Siekiame, kad centrą lankančių vaikų tėveliai prisijungtų prie mūsų, dalyvautų bendroje veikloje kartu su savo vaikais. Kartu kuriame darbelius, kepame pyragus – čia, centre, turime tokią galimybę. Stengiamės, kad tėvai kuo ilgiau pabūtų su savo vaikais", – sako L.Runienė.

Vaikai čia neskirstomi į socialinės rizikos, mažas pajamas gaunančių ar kitų šeimų vaikus. Vienintelis skirtumas yra tai, kad mažas pajamas gaunančių tėvų vaikai čia gauna nemokamą maitinimą. Tokių centre – 33.

"Kai kurie tėvai dirba ilgas darbo valandas, todėl jie labai džiaugiasi, kad jų vaikai centre yra saugūs, prižiūrėti. Mes čia ir vaikų gimtadienius, ir visas svarbiausias metų šventes kartu švenčiame", – sako socialinė darbuotoja.

Saulėtekių vaikų dienos centras, įsikūręs buvusiame A.Mackevičiaus pagrindinės mokyklos pastate, yra Vilkijos gimnazijos padalinys. Gimnaziją ir centrą skiria 2 km. Dalį vaikų po pamokų į centrą atveža mokyklinis autobusas, kiti atvažiuoja vėliau maršrutiniais autobusais – jiems nuperkami bilietai.

Pasikeitė vaiko elgesys

Kaip vaikai randa kelią į dienos centrą? "Į tam tikras šeimas mus nukreipia gimnazijos mokytojai. Tuomet kalbamės su tėvais, siūlome, gal vaikai norėtų pas mus ateiti. Labai gerą reklamą daro mūsų centrą jau lankantys vaikai", – pasakoja pašnekovė.

Kai kurie tėvai dirba ilgas darbo valandas, todėl jie labai džiaugiasi, kad jų vaikai centre yra saugūs, prižiūrėti. Mes čia ir vaikų gimtadienius, ir visas svarbiausias metų šventes kartu švenčiame.

Socialinė darbuotoja prisiminė atvejį, kai vienas berniukas labai norėjo lankyti centrą, tačiau turėjo elgesio problemų. Vaikas mokykloje buvo įspėtas: galės tai daryti tada, kai pagerės jo elgesys.

"Ir jo elgesys pasikeitė, dabar jis lanko mūsų centro užsiėmimus. Lankantieji centrą turi laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, gerbti vieni kitus, nekelti balso, neįžeidinėti. Be to, laikomės griežtos dienotvarkės. Dalijamės įspūdžiais, skatiname vaikus pasisakyti, kaip jie jaučiasi, – metodais, kaip suvaldyti didžiulį būrį centro lankytojų, dalijasi L.Runienė. – Vaikai ateina iš skirtingų šeimų. Jei kartais tarp vaikų koks konfliktas įvyksta ar girdime, kad koks negražus žodis išsprūsta, iš karto vaikus kviečiamės, sėdame, kalbamės. Visus konfliktus, kitas panašias situacijas stengiamės spręsti čia ir dabar."

Ne paslaptis, kad nemažai centrą lankančių vaikų turi psichologinių problemų. Psichologė veda ir grupinius užsiėmimus su vaikais žaidimų forma ir konsultuoja individualiai. Yra buvę atvejų, kai patys tėvai prašė psichologės padirbėti su jų atžalomis. Vienas skaudžiausių atvejų – kai psichologei teko dirbti su mergaite, kurios namai sudegė.

Netrukus vienų metų gimtadienį švęsiančio centro darbuotojos įsitikinusios: pas jas plūstantys vaikai – geriausias rodiklis, kad tokių centrų labai reikia.

"Vaikai pas mus ateina kaip į šeimą, į namus. Su kai kuriais vaikais, kuriems sunkiau atsiverti, mes net susidraugaujame – jie mums išsipasakoja, socializuojasi. Jei matau, kad vaikui kažkas atsitiko, kad jam kažkas negerai, skambinu tėvams, prašau, kad ateitų, kad mes kartu išsiaiškintume, kas atsitiko", – pasakoja pašnekovė.

Dienos centre vyksta kelių Vilkijos gimnazijos būrelių užsiėmimai: juos veda kūno kultūros ir muzikos mokytojai.

"Lauke yra naujai įrengta aikštelė, kur galima žaisti krepšinį, kvadratą. Turime visą muzikos klasę su brangiais instrumentais. Šiuo metu ieškome dailės mokytojos arba keramikės, kuri galėtų vesti vaikams keramikos užsiėmimus, – užsimena L.Runienė. – Turime ir kompiuterinių žaidimų pultą, ir stalo futbolą, vaikai gali žaisti stalo, lauko tenisą. Šiuo metu kompiuterių klasėje vedamas internetas – klasėje turime penkiolika kompiuterių."

Centras dirba ištisus metus, vasarą jo durys atviros pirmąją dienos pusę. Visai dienai vaikų užimtumas vasarą organizuojamas tik per stovyklas. Šiuo metu centrui labiausiai reikėtų dar vieno socialinio darbuotojo ar jo padėjėjo etato. "Labai reikėtų pagalbos prie pamokų ruošos. Nes yra lėčiau dirbančių vaikų, tokių, su kuriais reikia dirbti individualiai", – užsimena socialinė darbuotoja.

Įsikūrė savo namuose

Vaikų dienos centrus steigia ir nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, paprastai skiria finansavimą vienam arba keliems etatams. Samariečių bendrijos Kauno rajono vaikų dienos centre "Užuovėja" savivaldybė finansuoja du socialinių darbuotojų etatus. Vienuolika metų veikiantis centras, anksčiau glausdavęsis pas privačius asmenis, prieš metus įsikūrė naujame pastate Samylų seniūnijos Laumėnų kaime. Naujas namas iškilo Vokietijos samariečių bendrijos ir privačių Lietuvos rėmėjų lėšomis, žemės sklypą pagal panaudos sutartį skyrė savivaldybė.

"Dabar iš tiesų turime savo namus. Kai gegužę juos atidarėme, susirinko mums gerai pažįstami vaikai. Dabar mūsų dienos centrą lanko apie 30 vaikų. Anksčiau galėdavome dirbti tik su 15, vasarą, kai daug laiko praleisdavome lauke, – 20 vaikų, – prisimena centro direktorė Vilma Martišauskaitė. – Samylų seniūnijoje nėra daug alternatyvių veiklų, dienos centras – bene vienintelė galimybė vaikams leisti laiką saugioje aplinkoje. Svarbu, kad vaikai turėtų kur ateiti, paruošti pamokas, pagaliau – saugiai pažaisti. Socialinės rizikos šeimų vaikams labai svarbu ir pavalgyti."

Centro darbuotojos pastebi, kad jų paslaugų vaikams labiau prireikia vasarą, nes tuo metų laiku kaimo vaikai neturi ką veikti. "Todėl būtent vasarą jų užimtumui mes skiriame daugiausia jėgų. Be to, vasarą į sodus, kurių mūsų seniūnijoje daug, suvažiuoja nemažai šeimų, jų vaikai ateina pas mus", – užsimena centro direktorė.

Į "Užuovėją" susirenka daugiausia socialinės rizikos šeimų ir šeimų, susiduriančių su įvairiais sunkumais, vaikai. "Tie sunkumai – nebūtinai vien alkoholis ar kitos priklausomybės. Kai kuriose šeimose vaikams tiesiog trūksta dėmesio, kitos šeimos susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Buvo situacija, kai mama skyrybų proceso metu kurį laiką buvo likusi be pajamų. Kita mama, žuvus vyrui, liko viena su penkiais vaikais. Stengiamės padėti maistu, drabužiais, avalyne, tačiau, kai yra tokios situacijos, reikia ne tik materialios, bet ir moralinės pagalbos, – pastebi pašnekovė. – Ypač padedame toms šeimoms, kurios ir pačios stengiasi: eina dirbti, rūpinasi vaikais."

V.Martišauskaitės žodžiais, tokioms šeimoms pagalbos paprastai reikia tik kurį laiką – kol jos atsistoja ant kojų.

Į policiją neskambino

Kalbintos abiejų dienos centrų darbuotojos pripažino: nors su vaikais dažnai tenka spręsti jų vidines problemas, vis dėlto tokių atvejų, kad tektų skambinti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją, nepasitaikė.

"Sumuštų vaikų nė karto nepastebėjome. O jei matome, kad vaikas apleistas, nesiprausęs, nešvariais drabužiais – iš karto susisiekiame tiek su šeima, tiek su seniūnijos socialine darbuotoja. Kai pradedi tą šeimą kontroliuoti, ji pradeda labiau tvarkytis. Taip ir sukasi ratas: stebime, skambiname, kurį laiką tvarkosi, o po kiek laiko vėl reikia priminti. Kai nuolat su šeima bendrauji, sulauki ir teigiamų pokyčių", – sako V.Martišauskaitė.

Ji užsiminė, kad "Užuovėjai" dabar labiausiai trūksta psichologo, tačiau lėšų steigti tokiam etatui centras neturi. Per metus prie "Užuovėjos" tikimasi įkurti atvirą jaunimo centrą.

"Vaikų dienos centrą lanko vaikai iki 14–15 metų. Vyresni nebeužsuka, nes jiems tampa nebeįdomu būti su mažesniaisiais. Vis dėlto jaunimui taip pat reikia vietos, kur jie galėtų susirinkti, pabendrauti, kad ir tiesiog kartu pasiklausyti muzikos. Jaunimas mūsų seniūnijoje neturi kur rinktis. O juk daugelis neturi ir savo kambarių namie, į kuriuos galėtų pasikviesti bendraamžius", – pasak V.Martišauskaitės, kuriant atvirą jaunimo centrą, bus orientuojamasi į 15–18 metų paauglius. Toks centras turėtų įsikurti tame pačiame "Užuovėjos" pastate, kuriame veikia ir vaikų dienos centras.

Sumuštų vaikų nė karto nepastebėjome. O jei matome, kad vaikas apleistas, nesiprausęs, nešvariais drabužiais – iš karto susisiekiame tiek su šeima, tiek su seniūnijos socialine darbuotoja.

Kitokio pobūdžio mokykla

Kačerginėje per dvejus trejus metus savivaldybė ruošiasi įsteigti naujos koncepcijos vadinamąją visos dienos mokyklą. Ją kuriant bus vadovaujamasi kai kurių Europos šalių patirtimi.

"Visos dienos mokyklos esmė yra tai, kad vaikai joje ne tik mokosi, ruošia pamokas. Čia jie ir žaidžia, sportuoja – tokioje mokykloje organizuojamas visas jų užimtumas, keletą kartų per dieną jie yra maitinami. Principas tas, kad popietinė veikla mokykloje nėra privaloma. O į neprivalomus dalykus vaikai žiūri daug pozityviau", – sako daug metų švietimo sistemoje dirbantis Kauno rajono mero patarėjas Antanas Bagdonas. Jis parengė visos dienos mokyklos koncepciją Kauno rajonui.

Kaune jau veikia viena tokia mokykla – V.Kudirkos progimnazija. "Buvo laikas, kai ši mokykla buvo labai ištuštėjusi. Tuomet nusprendėme čia Vokietijos pavyzdžiu steigti visos dienos mokyklą, organizuoti visą vaikų užimtumą, ir vaikai į ją sugrįžo, dabar ši mokykla perpildyta", – sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.

Vaikų veikla po pamokų visos dienos mokykloje labai panaši į veiklą dienos centruose. "Tačiau visos dienos mokykla labiau atitiktų vaikų poreikius: jiems nereikėtų niekur eiti ar važiuoti, kad patektų į dienos centrą", – užsiminė pašnekovas.

Tikimasi, kad, įsteigus visos dienos mokyklą, moksleiviai sugrįžtų mokytis į Kačerginę. Tokiam modeliui pasiteisinus, visos dienos mokyklos būtų steigiamos kitose rajono vietose. Steigti visos dienos mokyklas numatyta ir Vyriausybės programoje.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Vaiko gebėjimas organizuoti savo laiką tiesiogiai siejasi su jo sėkme mokymosi procese ir geresniais socialiniais įgūdžiais. Todėl svarbu, kad veikla po pamokų būtų ne vien papildomas mokymasis, bet ir kokybiškas laisvalaikis, ypač kultūrinis prusinimasis.

Vaikų dienos centrai yra svarbi parama tėvams: jie gali dirbti ir būti ramūs, kad jų vaikas saugus, pamaitintas ir turiningai leidžia laiką. Čia vaikai ne tik ruošia pamokas, bet ir žaidžia, bendrauja, užsiima kūryba.

Tokių paslaugų ypač reikia vietovėse, kur daugiau socialinės atskirties ir vyksta mokyklų tinklo pertvarka. Todėl vaikų dienos centrus pirmiausia įsteigėme Saulėtekiuose, Kulautuvoje, Kačerginėje. Neabejoju, kad tokios įstaigos būtų populiarios ir Raudondvaryje, Akademijoje, Garliavoje.

Turime gražių pavyzdžių, kai vaikų dienos centrus steigia visuomeninės organizacijos. Laumėnų kaime veikia samariečių draugijos globojama "Užuovėja", į kurią renkasi Samylų seniūnijos vaikai. Nuoširdžiai džiaugiamės šio centro vadovės Vilmos Martišauskaitės pasiaukojamu darbu ir stengiamės jai padėti.

Vaikų dienos centrai yra kelias į visos dienos mokyklą. Tokios mokyklos sėkmingai veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Šį ugdymo modelį savo programoje akcentuoja ir dabartinė Vyriausybė.

Visos dienos mokyklos lankymas turėtų būti laisvanoriškas, nes dalis vaikų įvairiapusiškai lavintis turi galimybių ir kitur.

Kuriant tokį mokyklos modelį, svarbu išspręsti vadybos klausimus ir numatyti finansavimo šaltinius. Visos dienos mokykloje galėtų dirbti laisvasis mokytojas – asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą ar užsiimantis individualia veikla.

Manau, kad pirma tokia ugdymo įstaiga galėtų atsirasti Kačerginėje. Jau esame parengę šios mokyklos rekonstrukcijos projektą.