Kauno rajone šventovės kyla ant gerumo pamatų

Iš savivaldybės biudžeto lėšų kasmet numatoma ne tik istoriškai vertingų bažnyčių remontui, bet atstatyti sudegintiems maldos namams. Sutelktomis pastangomis iš pelenų prikelta Paštuvos Šv.Barboros bažnyčia šiemet jau minės veiklos penkmetį. Kyla ir panašiu metu sudeginta Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos vardo bažnyčia.

Po šių gaisrų daugelyje Kauno rajono bažnyčių buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, nauja elektros instaliacija.

Statybų pabaigtuvių neprognozuoja

Stendas prie Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos vardo bažnyčios skelbia tik atstatymo darbų pradžią: 2018 05 21, o statybos pabaigos eilutė – tuščia.

"Bažnyčia – tai ne namas, jai pastatyti reikia laiko, procesas gali užtrukti kelerius metus. Be to, tam reikia lėšų. Didžiausias indėlis – Kauno rajono savivaldybės, jei ne ši parama būtume dar labai mažai padarę. Prisideda ir Arkivyskupija, leidžianti kartą per metus Šiluvoje rinkti aukas, pernai ši suma siekė 13 tūkst. eurų, o aplankyti Kulautuvos parapijiečiai paaukojo per 8 tūkst. eurų. Atsiranda ir daugiau žmonių, kurie šiek tiek padeda, todėl žingsnelis po žingsnelio einame pirmyn. Norėtume, kad padėtų ir verslininkai, tačiau pagalbos sulaukiame vos iš vieno kito", – sakė Antanas Gražulis, Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos vardo bažnyčios klebonas.

Atstatyti sudegintą Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos vardo bažnyčią kainuos apie 650 tūkst. eurų, šiuo metu dar trūksta apie 250 tūkst. eurų. "Kada bus užbaigta statyba, prognozuoti sunku, nes viskas priklausys nuo lėšų gavimo. Jau pernai norėjome pabaigtuvių, tačiau vien norėti neužtenka. Mažai vilties, kad užbaisime šiemet. Ar žinote posakį: Dievas amžinas, statybos amžinos ir pletkai amžini", – šmaikštavo kunigas.

Dėmesys – abiem arkivyskupijoms

Kaip ir kasmet, šiemet Kauno rajono savivaldybės parama skirta abiem arkivyskupijoms: Kauno ir Vilkaviškio. Be jau minėtos Kulautuvos bažnyčios, lėšų sulauks Garliavos, Tabariškių, Zapyškio, Vilkijos, Panevėžiuko šventovės ir Čekiškės sinagoga.

"Į bažnyčią mes žiūrime kaip į neatskiriamą visos bendruomenės dalį, kurioje dvasinio tobulėjimo vieta yra ypač išgryninta. Čia ir jaunas, ir vyresnis gali būti išklausytas ir sunkią valandą, ir džiaugsmo akimirką. Pakaunėje esančios bažnyčios turi ir didžiulį sakralinio meno potencialą. Penkios Kauno rajono bažnyčios įrašytos į Nekilnojamų kultūros vertybių sąrašus. Panevėžiuko, Čekiškės, Lapių, Zapyškio, Margininkų šventovės yra išskirtinės architektūros požiūriu, turi didžiulę istorinę vertę, svarbios kaip turizmo objektai", – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia Vyriausybės ir savivaldybės pastangomis šiemet birželio 24 d. bus pristatyta bendruomenei per Šv.Jono atlaidus, didžiulę šventę Zapyškyje. Kultūros paveldo departamentas Zapyškio bažnyčios ir šventoriaus restauravimo ir tvarkybos darbus, finansuotus Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis, vertina kaip aukštos kokybės bendro architekto ir restauratorių pastangų rezultatą – unikalus objektas atgijo, nušvito naujomis spalvomis ir ateityje bus intensyviai naudojamas kultūriniams renginiams. Išsikvėpė ir kilęs ažiotažas dėl greta vykdomo kito projekto – Zapyškio miestelio senosios dalies buvusios turgaus aikštės pritaikymo turizmui (finansuota savivaldybės ir Žemės ūkio ministerijos lėšomis).

Energingo klebono Lino Šipavičiaus, parapijos bendruomenės ir savivaldybės pastangomis atgyja vienas įspūdingiausių neogotikos statinių Lietuvoje – XIX a. pabaigoje statyta Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčia.

Pasak klebono, daugiausia sąnaudų reikia šventovės grindų remontui ir šildymo sistemai įrengti. L.Šipavičiaus skaičiavimu, kapitaliniams darbams reikėtų daugiau kaip 120 tūkst. eurų. Bažnyčios plotas didelis, todėl po grindimis teko patiesti net 7 km šildymo vamzdžių, taip pat paklota šiltinimo danga, betonas. Prijungus tris šilumos kolektorius ir tris siurblius, bus galima šildyti centrinę bažnyčios dalį ir altoriaus prieigas. Šoninių navų šildymą planuojama įrengti kitąmet, o ateityje – vandentiekį, stacionarius vyrų, moterų ir neįgaliųjų tualetus.

Džiaugiasi ir dėkoja už paramą

"Bažnyčia mums svarbi ir kaip bendruomenės renginių, švenčių, tradicijų puoselėjimo vieta. Atrodo, kad dvasinius dalykus galime spręsti vieni arba palikti juos Bažnyčiai, tačiau kai ką nors darome kartu, galime padaryti du, tris ar net keliolika kartų daugiau", – įsitikinęs V.Makūnas.

Meras ypač džiaugėsi bendruomenės nariais, kuriems padedant vyksta dideli darbai. "Su didžiule pagarba noriu paminėti Romualdą Majerą, kuris prisidėjo prie Čekiškės bažnyčios vargonų pastatymo, Česlovą Talat-Kelpšą, remiantį įvairias mūsų krašto bendruomenes, padėkoti kiekvienam rajono žmogui, kuris sekmadieniais būdamas bažnyčioje aukoja Dievo namams", – kalbėjo V.Makūnas.

Aktyviais pagalbininkais ir nesavanaudiškais rėmėjais džiaugėsi ir L.Šipavičius. "Vilkijos ūkio" vadovas Česlovas Tallat-Kelpša padėjo įsigyti naują įgarsinimo aparatūrą ir visada yra atsigręžęs veidu į bendruomenę. Mečislovas ir Elena Januškevičiai suteikė paramą įrengiant neįgaliųjų įvažas, įmonė "Ecowood" pasiryžusi prisidėti medžio darbais", – geradarius vardijo klebonas.

Č.Tallat-Kelpša ir jo vadovaujamas "Vilkijos ūkis" yra parėmęs ne tik Vilkijos bažnyčią, bet ir svariai prisidėjęs prie Paštuvos bažnyčios atstatymo, aukojęs Raudondvario bažnyčiai. Verslininkas tikino nėra skaičiavęs, kokią sumą iš viso yra skyręs šventovėms.

"Remiame ne tik bažnyčias, bet ir bendruomenės renginius, iniciatyvas. Kažkas turi remti, juk čia gyvena mūsų darbuotojai. Manau, kad tai mūsų pareiga", – kukliai kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.

Mecenatas pastebėjo: svarbu ne tik statyti bažnyčias, dar svarbiau – kad jos būtų pilnos žmonių, kad telktų bendruomenes, kad čia vyktų tikras dvasinis gyvenimas.