Tiek sniego seniai nebuvo: kaip Kauno kelininkai pasiruošė tokiam gamtos egzaminui?

– Ar galima šį snygį vadinti stichine nelaime?

– Manau, kad ne. Tas juokelis gal nėra visai tinkamas, nes pasiruošta tiek dėl druskos atsargų, tiek dėl technikos. Visuomenė turėtų suvokti, kad nėra tikslinga laikyti nei technikos, nei žmonių, nei medžiagų jeigu sninga vieną kartą per ketverius ar penkerius metus. Tai yra ekonomiškai neefektyvu. Savivaldybė su „Kauno švara“ turi sudarę tam tikrą prioritetinį ir neprioritetinį sąrašą, yra modeliuojamos įvairios situacijos prie vienokių ar kitokių sąlygų.

Matome stichijos pabaigą ir tikimės, kad viskas bus gerai.

Dabar yra sudėtingiausia, kai pirmiausia turi būti užtikrintos įkalnės, eismas pagrindinėmis gatvėmis, turime nesustabdyti viešojo transporto. Tais kriterijais vadovaujantis ir modeliuojamos tos situacijos. Be abejo, ir šaligatviai – tik tai užtrunka ilgiau, kadangi yra tam tikros siauros vietos. Jeigu barstytuvas važiuodamas gali ištiesti du plūgus ir paimti maždaug šešių metrų plotą, tai šaligatvių technika yra smulkesnė ir šaligatvių valymas užtrunka ilgiau. Bet, kaip ir minėjau, pirmiausia reikia užtikrinti saugumą važiuojamojoje dalyje, kadangi ten ir nelaimės įvyksta skaudžiausios ir laiko gaišatys dėl transporto sustojimo yra labiausiai kenkiančios ekonomikai ar žmonių, prekių vėlavimui.

Matome stichijos pabaigą ir tikimės, kad viskas bus gerai. Gavau pranešimą, kad jau pradėtos valyti ir mažesnio intensyvumo gatvės. Manau, kad viskas yra gerai ir tai nėra netikėti ir neapgalvoti dalykai, tik ne viskas įvyksta per vieną ar dvi valandas.

– Taip, kai toks snygis, su gamta jau nepasiginčysi. Teko skaityti, kad net 600 tonų druskos buvo išbarstyta per vieną parą. Tai didžiuliai kiekiai.

– Taip, buvo barstoma praktiškai be perstojo. Vėlgi, yra tos technologinės plonybės, kada matant, kad bus gausus snygis, temperatūra yra pliusinė, tai turi druską išberti dar prieš, kad nebūtų taip vadinamas primuštas sniegas, kadangi tuos guzus būna labai sunku privažinėtus nuimti. Dar turi truputį pasnigti, kad suveiktų druska ir tą vadinamą pliurzę nustumti.

Aloyzas Pakalniškis. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Prisimenu daugybę metų, kai žmonės dažnai piktinasi, kad sniegas nėra nustumdomas, tik druska pabarstoma. Bet prie tam tikrų oro sąlygų tie stumdytuvai gali suplukti ir susidaryti ledas.

– Jie gali ir suplukti. Geriausia, jeigu yra pliusinė temperatūra ir sniegas, tai pasistengti išberti prieš užsningant. Ir pradėjus snigti, jeigu matomas ilgas snygis, tai maždaug po trijų valandų yra išvažiuojama, kadangi jeigu tik pradėjus snigti pradėsi važinėti su plūgu, tai du centimetrus nustumsi sniego ir už dviejų valandų turėsi tą pačią problemą. Jeigu barstytuvas neišvykęs į pagrindines gatves, tai greičiausiai tam yra loginiai paaiškinimai ir parinktas vienoks ar kitoks scenarijus.

Jeigu barstytuvas neišvykęs į pagrindines gatves, tai greičiausiai tam yra loginiai paaiškinimai ir parinktas vienoks ar kitoks scenarijus.

– Šitą reikia žinoti vairuotojams, nes kai yra sudėtingos vairavimo sąlygos, žmonės yra labiau įsitempę ir nervingi. Tuomet mintyse pradeda barti „Kauno švarą“ ir savivaldybę, kad nevalo gatvių, nors jų, kaip jūs sakote, su plūgu tuo metu negalima stumdyti, nes tiesiog bus ledas ir bus dar sudėtingesnės eismo sąlygos.

– Taip. Teisingai.

– Ar nėra druskos stygiaus tokiais kiekiais barstant? Prisimenu prieš keliolika metų būdavo dar tokių atvejų, kai „Kauno švara“ pritrūkdavo, dabar lyg ir pasiruošusi atsargų.

– Mano žiniomis, tikrai ne. Jos yra pakankamai ir planuojami papildymai. Toje vietoje jokios problemos ir grėsmių nematome.

– Sniegą pranašauja jau ne tokį intensyvų, bet ir savaitgalį dar gali snigti ir pašals, tai sniegas netirps ko gero. Darbų dar laukia?

– Dabar tikslas – išsivalyti tą sniegą, kad eismas nesutriktų. Toliau, kai turime kelių dienų langą, yra daromi kokybiški valymai, kai valomi ir kelkraščiai, ir vidurinės važiuojamosios dalys. Tarp snygių taip pat vyksta intensyvus darbas. Skambino ir iš sporto įstaigos šiandien, kad vyksta treniruotės – nėra galimybės įvažiuoti. Darome tuos mažesnius darbelius, jeigu pagrindinėse gatvėse apsitvarkome, einame ir padedame kitoms viešosioms įstaigoms, kad su jomis susisiekimas būtų patogesnis.

– Šaligatviai, laiptai ypatingai apsnigti ir pavojingi, sunkiai praeinami. Ar nebuvo minčių pritraukti papildomai žmonių, dirbančių viešuosius darbus?

– Tokie žmonės su mumis dirba. Atsakingų darbų pati „Kauno švara“ jiems nesiryžta duoti, kadangi ten yra tam tikrų problemų. Jeigu kalbant apie laiptus, tai prioritetas – brigados ryte eina, nukasinėja, barsto laiptus. Tai būtent nuo laiptų ir nuo viešojo transporto sustojimo stotelių yra pradedami darbai.

Gausus sniego sluoksnis padengė Kauno stogus

– Paminėjote mažas gatveles. Būna Žaliakalnyje, kad po sniego susiplukia, pasidaro praktiškai ledas, tačiau nei barstoma, nei valoma net ir tuomet, kai nėra snygio, kuomet pagrindinis dėmesys tenka didžiosioms miesto gatvėms.

Mieste yra 1600 gatvių, iš jų 200 ar 300 yra prižiūrimos ir tikrai į visas gatves atvykti galimybių nėra.

– Taip, mieste yra 1600 gatvių, iš jų 200 ar 300 yra prižiūrimos ir tikrai į visas gatves atvykti galimybių nėra. Kaip minėjau, yra du ar trys scenarijai, bet visų gatvių tikrai neišvalysime ir niekada taip nedeklaravome, kad darysime. Reikėtų pasitikrinti, apie kurią gatvelę jūs kalbate.

– Ten visas tinklas. Aš čia Žaliakalnį paminėjau kaip man geriausiai žinomą rajoną. Bet kiekvienas turbūt kur platesnis siaurų gatvelių tinklas – kiekviename rajone turbūt tos pačios problemos. Na, bent druskos pabarstytų, nes mažiausia įkalnė, kalniukas ir jau nugludintas ledas tampa problematiškas.

– Taip, tose sudėtingiausiose vietose, kurias esame identifikavę, „Kauno švara“ pastato dėžes su smėlio, druskos mišiniu. Bet tai dažniausiai būna kažkokios įkalnės, įvažiavimai, kur jaučiame metai iš metų tam tikras problemas ir kur technika negali operatyviai nuvažiuoti. Turime keliasdešimt smėlio dėžių Kauno mieste ir tiek su pačiais gyventojais esame sutarę arba „Kauno švaros“ brigada privažiuoja ir pabarsto. Yra tam tikrų lokalių taškų, bet į kiekvieną gatvę tikrai nesakome, kad atvažiuojame. Tokių galimybių kol kas neturime ir turime užtikrinti pagrindinio transporto skeleto funkcionavimą, kad mieste nesustotų gyvenimas.

– Bet kaip minėjote, kad dėžė būtų pastatyta su smėliu ar druska, gyventojai turėtų ar į savivaldybę ar į „Kauno švarą“ kreiptis su prašymu?

– Kreipiasi į savivaldybę ir mes užsakome „Kauno švarai“. Gyventojai turėtų nurodyti tam tikrus motyvus – ne kad savo kiemą barstys, o kad ta vieta probleminė. Mes patikriname tą problemą, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir padarome tuos darbus.

– Komentaruose tenka skaityti, kad geriau skaldele barstytų, o ne druska.

– Visų pirma skaldelės, kurią turi šiaurės šalys, pas save neturime. Į Lietuvą ji yra įvežama, jeigu kalbame apie granitinę skaldelę. Mūsų temperatūrinis režimas yra toks... Skandinavijoje užšalo, praktiškai vieną ar du kartus atšilo ir jie turi žiemą, jie turi išpiltą skaldą vieną ar du kartus. Mes turime jautrių situacijų, kai pliusinę temperatūrą keičia minusinė, pasninga. Manau, kad ir ta skaldelė nebūtų tokia efektyvi. Pirmas dalykas yra kaina, antras – temperatūrinis režimas. Mes kovojame su užšalimo ir atšilimo ciklu. Reikia labai preciziškai viską padaryti tam tikru momentu, kad supluktas sniegas neprisiklijuotų ir neturėtume problemų.

– Žodžiu, ekonomikos ir meteorologinės priežastys.

– Taip, mes esame tai pabandę daryti Rotušės aikštėje gal pernai ar užpernai. Kai nėra daug sniego visai pasiteisina, ji trinasi kartu su sniegu. Tam tikrais epizodais mes ją panaudojame, bet tikrai ne masiškai. Aišku, yra ir kitos paskui problemos, kad reikia tada lietaus surinkimo šulinėlius valytis nuo akmenėlių arba skaldelės. Smėlis savo ruožtu gal lengviau išsiplauna ar jo ne tiek būna.