Kai Kauno valdžios vadžias perėmė visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“, buvo pakeista pasisakymų ir klausimų tvarka. Iki tol tarybos nariai galėdavo pliurpti įvairiais klausimais beveik neribojamai, todėl ir patys posėdžiai trukdavo kone visą dieną. 2015-ais metais taryba gerokai apkarpė kalbėjimo laiką. Tuomet buvo nustatyta, kad klausimams tarybos nariai turi 30 sekundžių, o pasisakymams – 1 minutę.

Dabar dėl pasikeitusių įstatymų miesto taryba koregavo Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, tad konservatoriai pabandė susigrąžinti galimybę bent kiek ilgiau padiskutuoti. TS-LKD frakcija siūlė, kad klausimams būtų skiriama viena, o pasisakymams – 2 minutės. Taip pat opozicija norėjo gauti galimybę perklausti antrą kartą, jei pranešėjas neišsamiai atsakė į klausimą ar dar liko kokių nors neaiškumų prieš balsavimą.

Dėl klausimų ir pasisakymo laiko jau yra suformuota teisminė praktika ir mes turime į tai atsižvelgti.

„Norime, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos atlikti tarybos narių pareigas ir būtų galima svarbius klausimus išsiaiškinti bei tarybos nariai turėtų pilną informaciją. Dėl klausimų ir pasisakymo laiko jau yra suformuota teisminė praktika ir mes turime į tai atsižvelgti“, – TS-LKD frakcijos vardu pasisakė Edita Gudišauskienė.

Tačiau valdantieji tokiems pakeitimams nepritarė motyvuodami tuo, kad jokie įstatymai dėl nustatyto tarybos narių kalbėjimo laiko nėra pažeidžiami.

Posėdį vedęs vicemeras Andrius Palionis nurodė, kad miestui svarbius klausimus išsamiai galima išdiskutuoti komisijos posėdžiuose, o tarybos posėdžio metu koncentruotis į balsavimo procedūras.

Taip esą išvengiama, kai tarybos nariai klausinėja tokių dalykų, kurie yra išdėstyti aiškinamajame rašte. Pasak valdančiųjų, tarybos posėdžio metu projektus pristatančių specialistų reikėtų perklausti tik tos informacijos, kuri nėra paminėta dokumentuose. Taip esą taupomas tarybos narių laikas ir darbas posėdžio metu vyksta sklandžiau.