Telefonas kaito

Dar likus daugiau kaip parai iki šios akcijos, per kurią rinkta pagalba Ukrainos kariams, būtinos išankstinės registracijos telefonu jau buvo užsiregistravę apie pusantro šimto žmonių.

Anot tokiais duomenimis disponavusios šios ekspozicijos atstovės Ramintos Kiudulienės, ne – tik kauniečiai bei kitų šalies vietovių gyventojai, bet ir ukrainiečiai, radę Lietuvoje užuovėją nuo Rusijos kariuomenės invazijos jų šalyje baisybių.

„Tokio didelio žmonių srauto nesitikėjome. O surengti tokią akciją stengėmės kuo anksčiau, nes jau prasideda šalčiai. Ir Ukrainos kariams mūsų organizuojamos pagalbos reikia kuo greičiau. Lietuvoje jiems skirtų apkasų žvakių gamyba prasidėjo jau prieš kelias savaites“, – pasakojo R. Kiudulienė, akcentuodama, kad tai – pirmas tokios paskirties renginys jų ekspozicijoje, kurioje eksponuojama Lietuvos kariuomenės nurašyta technika. O dalis jos, dėl suprantamų priežasčių, yra sovietinė. Ir, remiantis pranešimais iš didvyriškai už savo teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę besikaunančios Ukrainos, kai kurie iš eksponatų galimai iki šiol yra naudojami Rusijos kariuomenės.

Fortas forte

„Visi mūsų eksponatai dar važiuoja. Tik reikia iš jų iškrapštyti vorus“, – antrino kolegei ir ekspozicijos gidas Vaidas, 25-erius metus tarnavęs Lietuvos kariuomenėje.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tiesa, iš pradžių visų šeštadienio vakare šiame muziejuje apsilankiusių žmonių dėmesį buvo patraukęs, kaip įprasta, ekspozicijos lankytojus pasitikęs šio forto simbolis – beuodegis katinas, taip pat vardu Fortas. Jo šeimininkai teigė, kad šis jų augintinis turi savų būdų patekti į beveik kiekvieną jų eksponatą, kuriuose randa nakvynę. Be to, šis katinas dalyvauja visose jų ekskursijose. Ir labai dažnai, kaip buvo ir šį kartą, ant kurio nors lankytojo, neatsilaikiusio prieš jo murkimą, rankų.

Užplūdusiųjų šeštadienio vakare Kauno tvirtovės VI fortą minia buvo įvairialypė – nuo vaikų iki senjorų. Kai kurie atvyko automobiliais, papuoštais Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Tiesa, daugiau buvo jaunesnio amžiaus žmonių. O pats jauniausias čia vykusio renginio „Šviesa ir šiluma Ukrainai“ dalyvis buvo vos dešimties mėnesių Augustas, prigludęs prie savo mamos Ingridos krūtinės.

„Seniai planavome čia apsilankyti ir pagaliau pasitaikė proga“, – teigė šio mažylio mama, prisipažinusi, kad tai ji, o ne sutuoktinis, buvo šio sumanymo iniciatorė. Šalia pašnekovės sukiojosi ir jos penkiametė dukra, globojama tėčio.

Vežė net bulvių maišais

Šį šeštadienį dėl norinčiųjų paremti Ukrainos karius ir tuo pačiu sudalyvauti nemokamoje ekskursijoje po Kauno tvirtovės VI forte įrengtą ekspoziciją gausos teko rengti ne vieną, o kelias ekskursijas, kurios startavo viena paskui kitą keliolikos minučių intervalu.

Pavyzdžiui šiandien – likus valandai iki renginio, vienas vyras, anksčiau gaminęs žvakes, atvežė pilną bulvių maišą parafino.

Šios ekskursijos dar buvo išskirtinės ir tuo, kad kelią iki ekspoziciją ženklino uždegti fakelai. O vos įžengus pro muziejaus vartus, stovėjo dvi skrynios, kurios akimirksniu užsipildė, kviečiant į šį renginį, prašytais atnešti parafinu, vašku, konservų dėžutėmis bei kartonu. Iš jų bus gaminamos apkasų žvakės, kuriomis Ukrainos kariai fronte ne tik šildosi, bet ir naudoja jas drabužių džiovinimui bei maisto gamybai.

„Žmonės pradėjo aukoti dar prieš šią akciją, vos mes ją paskelbėme, likus iki renginio dar savaitei. Dėl atsiliepusiųjų aktyvumo teko net laikyti šias skrynias už vartų – tuo metu, kai muziejus nedirbo. Ir atėję į darbą rasdavome jose visko, ko prašėme. Pavyzdžiui šiandien – likus valandai iki renginio, vienas vyras, anksčiau gaminęs žvakes, atvežė pilną bulvių maišą parafino“, – pasakojo R. Kiudulienė.

Abejingų nebuvo

Renginyje sutikta ukrainietė Irina iš Charkovo srities sakė, kad visi jos artimieji – sūnus, tėvai, sutuoktinis, sesuo likę Ukrainoje. Ji viena pabėgo nuo karo su pirmąja panikos banga. O dabar kasdien skambina ten likusiems artimiesiems, nes jie ne tik gyvena šalia elektrinės, bet ir vietovėje, kurioje veikia dujų gamybos pramonė, t.y. šalia infrastruktūros , į kurią taikosi okupantai. Anot Irinos, jos artimiesiems dar pavyko išvengti šių smūgių, tačiau jie gyvena be elektros.

Kaip gerai, kad yra tokie renginiai, kuriuose bent kažkiek gali prisidėti prie ukrainiečių kovos prieš šį baisų žvėrį.

Liudmila iš Kijevo, kaip ir Irina, atvykusi į renginį su pilnu maišeliu apkasų žvakių gamybai reikalingų priemonių, teigė, kad atvyko į Lietuvą kartu su dukra balerina, kurią čia pakvietė vienas iš mūsų teatrų. Ji sakė, kad sužino apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, tik iš žiniasklaidos, nes jokių giminių jos su dukra ten nebeturi.

Kiti šio renginio iškalbingu pavadinimu „Šviesa ir šiluma Ukrainai“ dalyviai taip pat nebuvo abejingi, tam kas vyksta šioje šalyje. „Sekdamas, kas vyksta Ukrainoje, aš tiesiog negaliu nustygti vietoje, girdėdamas apie nesibaigiančius rusų vykdomus karo nusikaltimus. Kaip gerai, kad yra tokie renginiai, kuriuose bent kažkiek gali prisidėti prie ukrainiečių kovos prieš šį baisų žvėrį“, – sakė vienoje iš Kauno aukštųjų mokyklų studijuojantis Arnas, sutiktas šeštadienio vakare Kauno tvirtovės VI forte su draugais.

„Atėjome čia ir atnešėme, ką galėjome, nes negalėjome neateiti, girdėdami, ką rusai išdarinėja Ukrainoje“, – teigė vairuotoju dirbantis Raimondas, dalyvavęs renginyje su dviem paaugliais sūnumis.

„Na ir kas, kad vėsoka! Tai – niekis, palyginus su tuo, ką turi ištverti ukrainiečiai!“, – su ankstesniais pašnekovais solidarizavosi ir ne per toliausiai muziejaus gyvenanti senjorė Dalia, dalyvavusi šioje daugiau kaip valandą trukusioje ekskursijoje su kaimynėmis.