1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (...) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (...) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.