Numatoma tobulinti ir valgiaraščius, paskirti už tai atsakingus aukštos kvalifikacijos specialistus, o ilgainiui visose įstaigose įdiegti kompiuterinę maisto apskaitos sistemą. Plačiau apie tai kalbamės su Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštiene.

"Bet kuri organizacija turi veikti efektyviai ir sąžiningai. Darželių atveju tai ypač svarbu, nes čia kalbame apie vaikus. Šios įstaigos turėtų labiau koncentruoti dėmesį į pagrindinę savo misiją – visapusišką ir visavertį vaikų ugdymą. Todėl mes esame pasirengę panaikinti dalį rūpesčių dėl maitinimo ir kitų administracinių reikalų. Tai yra elementari sinergija, kuri kalbant apie šiuolaikinius procesus tiesiog neišvengiama", – sakė R.Šnapštienė.

– Daugelis tėvų sutinka, kad vaikų mitybos darželiuose klausimas prašosi permainų. Ar čia užteks tik pakeisti produktų pirkimo tvarką?

– Kalbant apie vaikų darželius, išskirti tik produktų pirkimą būtų tiesiog nesąžininga. Reikia kur kas platesnio požiūrio. Tai yra itin plati sistema ir pastarosios naujovės yra tik maža viso paveikslo dalis. Čia taip pat svarbu paminėti programinę įrangą, kuri leis atsisakyti popierizmo, sklandžiai ir paprastai valdyti produktų kiekius, jų užsakymą, sandėliavimo procesus, derinti meniu ir kartu vykdyti stebėseną bei užtikrinti visų procesų kokybę ir skaidrumą. Viešieji pirkimai jau vyksta – ieškome, kas galėtų sukurti tokią maisto apskaitos sistemą, nes iš rinkoje esančių sprendimų visavertiškai pritaikyti darželiams negalime nė vienos.

Kitų metų Kauno biudžete bus numatyta lėšų darželių virtuvėms ir jų įrangai atnaujinti. Čia miestas irgi nusiteikęs elgtis strategiškai – konsultuotis su maisto technologais, ieškoti šiuolaikiškų sprendimų, kad maistas būtų gaminamas sveikai ir maksimaliai kokybiškai. Be to, čia svarbu atsižvelgti ir į virtuvių darbuotojų kompetenciją. Esame pasirengę investuoti į šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, organizuoti mokymus. Galiausiai iš to gali gimti papildoma edukacinė veikla patiems vaikų darželių auklėtiniams, supažindinant juos su maisto atliekų rūšiavimu, diegiant su tuo susijusius pradmenis. Apskritai ateityje bus parengta sveikos mitybos programa, kuri turi įtakos tiek vaikams, darželių auklėtojams, virtuvių darbuotojams, tiek ir vaikų tėvams.

Kalbant apie vaikų darželius, išskirti tik produktų pirkimą būtų tiesiog nesąžininga.

– Maisto produktų tiekimas – reikšmingas etapas, tačiau dar svarbiau, kas iš viso to bus gaminama. Ar turite planų koreguoti dabartinius vaikų darželių valgiaraščius?

– Kokybiškai parengtas valgiaraštis yra kritiškai svarbi, tiesiog pirminė viso proceso dalis, tačiau tai turi būti atlikta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Kaunas kartu su kitais šalies miestais laukia, kol jos bus patvirtintos. Tai mums šiek tiek sumaišė kortas, bet stabdyti pradėtų darbų dėl to nenorėjome, tad nesigręžiojame atgal ir dirbame toliau. Valgiaraščiai Kaune bus sudaryti kompetentingų mitybos specialistų, orientuoti į sveiką maistą, bus atsižvelgta į dominuojančias vaikų sveikatos problemas, pavyzdžiui, nutukimo grėsmes ir pan. Greiti ir kardinalūs vaikų mitybos pokyčiai nėra geras sprendimas, todėl čia naujovės bus diegiamos palaipsniui.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu nėra jokios efektyvios maisto kokybės užtikrinimo sistemos. Taip išeina, kad patys darželiai užsako produktus, patys gamina maistą, o galiausiai ir tikrina jo kokybę. Tai yra uždara sistema, kurioje išlieka nesąžiningos veiklos ar tiesiog elementaraus aplaidumo rizika. Vis dėlto kokybės kontrolė yra savivaldybės atsakomybė. Nors darbas su mitybos specialistais vyksta jau dabar, esame pasirengę į savo komandą pakviesti šios srities profesionalą, kompetentingą maisto technologą. Taip užtikrinsime nuolatinę kvalifikuotą darželinukų maitinimo kokybės priežiūrą.

– Pastaruoju metu tapo madinga kalbėti apie sveiką gyvenseną, mitybą. Kaip pagrįstumėte, kad tokie siekiai Kauno vaikų darželiuose nėra vien tik tuščios kalbos?

– Kaunas priklauso Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikų miestų tinklui, aktyviai dalyvauja "Sveikų Europos regionų" programoje. Sveika gyvensena yra viena iš siekiamybių, o tai neatsiejama nuo sveikos mitybos. Pradėti reikia nuo pat mažumės, todėl visiškai natūralu, kad pagrindine auditorija tampa vaikų darželių auklėtiniai.

– Vos paskelbus apie sprendimą skaidrinti produktų pirkimo tvarką, pasigirdo abejonių ir netgi priešiškų reakcijų. Kaip manote kodėl?

– Permainos būtų nieko vertos, jei nesulauktų jokio atgarsio. Visiškai natūralu, kad bet kokie didesni pokyčiai kiekvienam iš mūsų kelia nerimą ar stresą. Todėl negaliu sakyti, kad tai buvo netikėta. Tačiau neslėpsiu – man sunku suprasti tą beatodairišką nepasitenkinimą. Kodėl kalbant apie tokius konkrečius dalykus bandoma tuščiai politikuoti, bet vengiama konstruktyvių argumentų? Galbūt aiškių ir suprantamų argumentų šioje vietoje tiesiog nerandama ir tuomet tenka pasitelkti kalbėjimą emocijomis, taikomasi į pavienius asmenis, bandoma įžvelgti kažkokią nebūtą klastą. Šis sprendimas yra susijęs tik su dviem dalykais – skaidresniais pirkimais ir sveikesniais, kokybiškesniais produktais.

Viena aišku, kad toks dialogas neprisideda siekiant pozityvių permainų. Juolab kad dabar mes kalbame tik apie vaikų darželius, o priešakyje dar yra mokyklos, kitos ugdymo įstaigos. Turime veikti kartu, matydami vieni kitus kaip partnerius, pagalbininkus. Būtent tokios sinergijos su įstaigomis mes ir siekiame.