Penkių Kauno aukštųjų mokyklų vadovai sutarė siekti vienytis – atkurti Lietuvos universitetą. Kol kas tai tik idėja, o universitetų bendruomenės dar svarstys, ar tai joms naudinga.

Pirmas žingsnis – parašai

Penki Kauno universitetų vadovai padėjo parašus ant ketinimų protokolo atkurti istorinį Lietuvos universitetą, tarpukario Kaune įkurtą 1922 m. Tada ši mokymo įstaiga vienijo įvairias mokslo ir studijų sritis, kurios vėliau išsiskaidė į atskiras įstaigas.

Kurį laiką ore tvyrojusi aukštųjų mokyklų jungimosi mintis pradeda materializuotis. Ketinimų protokolą pasirašė penki profesoriai – Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius Albertas Skurvydas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka.

Dokumente numatoma, kad universitetų rektoriai įsipareigoja kreiptis į savo universitetų tarybas ir senatus dėl įgaliojimų pradėti universitetų reorganizavimą į Lietuvos universitetą, formuoti vidines ir tarpuniversitetines darbo grupes, inicijuoti derybas su universitetų bendruomenėmis ir išorinėmis valdžios institucijomis. Manoma, kad penkių universitetų susijungimas užtruktų maždaug iki 2022 m.

Turi norėti bendruomenės

"Kiekvienas blaiviai mąstantis supranta, kad skirtingose aukštosiose mokyklose dubliuojasi kai kurios programos, ir kiekvienas traukia antklodę į savo pusę", – pastebėjo KTU rektorius P.Baršauskas, vienas jungimosi idėjos autorių.

Kaip atrodytų ir veiktų Lietuvos universitetas, kalbėti dar anksti, nes dar tik pradedama apie tai diskutuoti. "Jeigu norime būti konkurencingi tarptautinėje erdvėje, turime būti stiprūs. Susijungimas yra ilgas, nelengvas procesas. Danai vietoj 17 universitetų dabar turi 6, jie šiuo keliu ėjo beveik aštuonerius metus", – užsienio kolegų patirtį pateikė KTU rektorius.
Jis patikslino, kad mokslo įstaigų jungimasis negali būti vien vadovų užgaida. Tam turi pritarti universitetų akademinės bendruomenės, pradedant senatais, tarybomis, baigiant akademiniais žmonėmis. "Jie turi suprasti, kad tai yra būtina", – pabrėžė P.Baršauskas. Jis neneigė, kad kauniečių jungimasis skirtas konkuruoti ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir su Vilniaus aukštosiomis mokyklomis.

Jau dabar aišku, kad pokyčių nebūtų išvengta. Profesoriaus teigimu, susijungus atskiroms mokykloms į vieną, liktų vienas rektorius, studijų programos būtų gryninamos. P.Baršauskas neabejojo, kad bus besipriešinančiųjų šiam procesui, bus ir skeptiškų nuomonių.

Pavadinimas – ne galutinis

Susijungusios Kaune įsikūrusios aukštosios mokyklos galbūt vadinsis Lietuvos universitetu. Tai istorinis pavadinimas, mat tarpukariu įsikūrusi pirmoji aukštoji mokykla Kaune, laikinojoje sostinėje, kurį laiką vadinosi būtent taip, vėliau jai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.

P.Baršausko nuomone, nieko tokio, kad įstaigos pavadinimas prasidėtų žodžiu "Lietuvos", nors ji veiktų antrajame pagal dydį mieste. Jau ir dabar kelios Kaune įsikūrusios aukštosios mokyklos vadinasi "Lietuvos".

Vis dėlto naujos aukštosios mokyklos pavadinimas gali būt ir kitoks. "Nesiekiama užgriebti visos teritorijos. Norime, kad ir pavadinimas, ir integracija nežeistų nė vieno partnerio. Jungimasis turėtų ne atstumti, o motyvuoti", – komentavo KTU vadovas.

Jo nuomone, stipresnės aukštosios mokyklos neturėtų suvalgyti silpnesnių. "Norima dar labiau sustiprinti sritis, kuriose universitetai yra stipriausi, kuriose jie specializuojasi. Pavyzdžiui, sportas turi būti paties aukščiausio lygio, pasitelkiant aukščiausias technologijas. Žemės ūkio dalykai taip pat turi būti sustiprinti. Ir taip visose kitose srityse", – dėstė profesorius. Jo nuomone, naujai kuriamo universiteto ateitis priklausys nuo to, kiek jis sugebės keistis, atsinaujinti.

P.Baršauskas neneigė, kad finansavimas – taip pat yra vienas jungimosi argumentų, nes stambesnės struktūros finansuojamos dosniau. Tai, kad jungtųsi labai skirtingų sričių mokyklos, P.Baršauskas įžvelgė tik naudą ir pateikė Suomijos Aalto universiteto pavyzdį. Pradžioje tai buvo stiprus technikos universitetas, tačiau jam trūko kūrybos, tad priglaudė dizaino ir meno aukštąją mokyklą. Kūryba tartum praplėtė technologijų sritį. Į šias mokslo, studijų programas integravosi ir verslas.

"Tokių pat idėjų turime ir mes. Pagrindinis tikslas – pagerinti kokybę, veiklą padaryti ekonomiškesnę, efektyvesnę, stipresnę", – dėstė jis.

Vertina atsargiai

"Kol kas nieko komentuoti negaliu, nes viską spręs universiteto senatas ir taryba, gerai aptarę visus už ir prieš. Aš esu tik mažas sraigtelis, jų priimtų sprendimų įgyvendintojas", – į diskusijas nenorėjo leistis LSU rektorius A.Skurvydas.

"Mano asmeninė nuomonė: šį klausimą turi svarstyti senatas ir taryba. Aš pats vienu metu buvau linkęs rinktis konsorciumo variantą, kai universitetai lieka nepriklausomi, bet susijungę funkciniais ryšiais. Susijungimas į vieną didelį universitetą – tik vienas variantų. Pasaulyje yra ir mažų universitetų, kurie tarpusavyje puikiausiai bendradarbiauja", – pastebėjo A.Skurvydas.
Jis teigė negalįs šiuo metu pasakyti, kokia strategija turi daugiau pranašumų. Tik esą aišku, kad tokie projektai negali būti kuriami iškart.

A.Skurvydo žiniomis, vienose Europos šalyse pastebima tendencija universitetus stambinti, o kitose atvirkščiai – smulkinti. Jis nuogąstauja, kad sustambinus aukštąsias mokyklas gali išnykti konkurencija, sumažėti studijų programų. Aišku, būtų ir pranašumų.

Jau gali dalytis patirtimi

LSMU vadovo R.Žaliūno nuomone, mokyklų jungimasis yra padiktuotas gyvenimo. "Kaune turime konsoliduoti žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą, siekiant būti dar labiau matomiems pasaulyje. Tik dar neaišku, per kiek etapų ar per kokį laikotarpį tai turėtų būti įgyvendinta", – kalbėjo jis.

Pašnekovo įsitikinimu, susijungimas nebūtų vien istorinio fakto atkūrimas. "Lietuva nedidelė šalis. Kaune aiškiai matomos trys studijų kryptys: technologijų, sveikatos, socialiniai ir humanitariniai mokslai kartu su menu ir muzika. Sujungus visas pastangas, žinoma, pasiektume aukštesnės studijų, dėstymo, mokslo kokybės. Darytume didesnį poveikį visai studijų sistemai ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione", – nedvejojo LSMU rektorius.

Jo nuomone, dabar akivaizdžiai dubliuojamos kai kurios studijų programos, jas vertėtų išgryninti, orientuoti į praktinę veiklą. R.Žaliūnas pripažino, kad įgyvendinti tai realybėje bus gana sudėtinga. Kita vertus, LSMU jau turi tokios patirties, nes ši aukštoji mokykla – neseniai susijungusių medicinos ir veterinarijos mokslų darinys.

"Mūsų susijungimo procesas vyksta sklandžiai, tačiau tai nevyksta žaibiškai greitai. Matome, kad einame pažangos keliu, atradome labai daug vietų, kuriose vieni kitus sustipriname. Kai kurių veiklos krypčių atsisakome, nes jos dubliuojasi. Manau, dabar esame vienas stipriausių universitetų Kaune", – svarstė R.Žaliūnas.

"Jei sulauktume politinio palaikymo aukščiausiu valstybiniu lygiu, kodėl nepabandžius sujungti visas Kauno aukštąsias mokyklas?" – įsitikinęs profesorius.

Kol kas jis yra tik vienas rektorius iš penkių, jau gavęs savo universiteto senato ir tarybos įgaliojimus pradėti dialogą dėl susijungimo. "Jei matysime, kad tai per daug sudėtingas procesas ir kai kurių universitetų bendruomenėms jis kels nerimą, jungimosi idėjos atsisakysime. Gali būti, kad jungimosi procesas vyks etapais, o prie finišo liks tik du universitetai", – prognozavo R.Žaliūnas.