Papildomų lėšų paprašė Krašto apsaugos ministerija, pasak kurios, tiltas yra svarbus nacionaliniam saugumui, nes juo galimos krizės metu būtų tiekiamos gyvybiškai svarbios paslaugos, skirstomi transporto srautai, rašoma nutarimo projekte.

Kauno savivaldybei padėti finansuoti tilto statybas Vyriausybės bei Finansų ministerijos prašė ir Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo viceministro Mindaugo Tarnausko teigimu, Santakos tiltas sumažintų Kauno transporto problemas, nukreiptų jo srautus iš centrinės miesto dalies.

„Jis būtinas ir planuojamai mažų emisijų zonai Kauno centre bei Senamiestyje, nes nuo čia nukreiptų didelę dalį tranzitinio eismo, kuris darbo dienomis čia siekia 4 tūkst. automobilių per valandą“, – BNS sakė M. Tarnauskas.

Jis būtinas ir planuojamai mažų emisijų zonai Kauno centre bei Senamiestyje.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra sakęs, kad prisidėjus Vyriausybei tiltas būtų pastatytas greičiau. Pasak jo, tiltas reikalingas laisvam žmonių judėjimui, spūsčių mažinimui, taip pat šalia statomo gyvenamųjų namų kvartalo naujakurių susisiekimui.

417 metrų ilgio ir 23,2 m pločio tiltas per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves, jame bus keturios eismo juostos, pėstiesiems ir dviračiams skirtos zonos.

Bendrovė „Autokausta“ tilto statybas pradėjo šių metų kovą, o jų pabaiga pagal sutartį numatyta 2027-ųjų kovą.

Tiltas suprojektuotas su amfiteatru, orientuotu į Kauno senamiestį, integruojant krantines ir taip sujungiant pėsčiųjų ir dviračių takus.