29. Vaida Kamuntavičienė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Istorijos katedros vedėja, tyrinėjanti Kauno istoriją ir šia tema išleidusi ne vieną knygą.

"Istorijos žinojimas stiprina miestų ir miestiečių savimonę, kelia savivertės jausmą, ugdo pilietinę bendruomenę, padeda augti ir tobulėti. Istorija gražina sielą, kelia dvasingumą, suteikia prasmės. Galiausiai istorijos skaitiniai ar pasakojimai yra vienas iš gyvenimo malonumų", – teigė profesorė.

Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje vis labiau domimasi praeitimi, kad žmonėms tampa svarbu sužinoti netgi savo namo istoriją, pažinti žmones, kurie jame gyveno, domimasi gatvės, kvartalo, rajono praeitimi. Tai įdomu, intriguoja.

"Apskritai pasaulyje dabar labai populiarios yra mažosios istorijos, mikroistorijos, kurios pasakoja apie paprastus žmones, atskleidžia jų nuotykius. Džiaugiuosi, kad verslininkams tai irgi tampa svarbu, istorikai tampa jų užsakovais, rašo įmonių istorijas. Atsiranda suvokimas, kad praeitis labai gerai gali pasitarnauti reklamai, netgi duoti taip trokštamo pelno. Istorija suteikia pridėtinę vertę bet kokiam produktui", – kalbėjo V. Kamuntavičienė.

Į Kauną ji atsikraustė studijoms pasirinkusi VDU, kuriame dabar ir dirba.

"Dėl šio sprendimo niekada nesigailėjau, nes Kaunas labai gera vieta gyventi, o VDU yra modernus, atviras universitetas, kuriame tvyro kūrybiškumo dvasia. Dėl Harvardo universiteto pavyzdžiu įdiegtos artes liberales sistemos dabar galiu laisvai skaityti ne tik rusų, anglų, bet ir lenkų, lotynų, prancūzų, italų, vokiečių kalbomis – tai praverčia atliekant istorinius tyrimus", – kalbėjo profesorė.

Istorijos žinojimas stiprina miestų ir miestiečių savimonę, kelia savivertės jausmą, ugdo pilietinę bendruomenę, padeda augti ir tobulėti.

Istorija anaiptol nėra sausas mokslas apie datas, kas kada įvyko. "Istorijai išmanyti reikia psichologijos, ekonomikos, meno, politologijos ir kitų mokslų žinių – juk kaip kitaip pažinsi praeityje gyvenusią visuomenę, galėsi atskleisti jos mąstymo, elgesio modelius?" – palygino mokslininkė.

Istorija jai padeda ir kasdienybėje. Kai būna sunku, pagalvoja, kad gyventi, pavyzdžiui, XIV a. būtų buvę daug sudėtingiau. "Iš tiesų su istoriko žinių bagažu gyvenime neprapulsi, neretas istorijos absolventas yra garsus politikas ar verslininkas, nes studijų metu įgytas pamatinis supratimas apie visuomenę labai padeda sprendžiant aktualias šiandienos problemas ir prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje", – tikino V. Kamuntavičienė.

Kaunas ją žavi daugiakultūriškumu, gaila, kad šiandien daug jo yra prarasta. "Tačiau galime tai atkurti savo atmintyje. Bandau vaizduotėje nupiešti, kaip, pavyzdžiui, XVII a. tomis pačiomis kaip šiandien Kauno gatvėmis vaikščiojo santūrūs vokiečiai liuteronai, susitikdavo lenkų ir lietuvių katalikai bajorai, pro šalį praskubėdavo rusėnų raštininkas, galbūt unitas, o gal stačiatikis, šmirinėdavo siūlydami prekes žydai, prasilenkdavo vyžoti valstiečiai, sklisdavo lietuviški, o gal žemaitiški žodžiai, pražygiuodavo pasitempęs totorius, o gatvės kampe italas architektas vertino sklypą naujai barokinei bažnyčiai statyti", –  nuklydo į įsivaizduojamą praeitį istorikė.

Kauno istorija tyrinėjama nuolat, tačiau vis dėlto dar daug ko nežinome. "Būtų galima pasakyti, kad daugiau nežinome, negu žinome. Bet tai tik reiškia, kad istorikai turės darbo, kad dar daug knygų bus galima parašyti atskleidžiant miesto įdomybes", – įsitikinusi pašnekovė.

Pavyzdžiui, ji ką tik baigė rašyti knygą apie Kauno seserų benediktinių vienuolyną, įsikūrusį prie vienos seniausių Šv. Mikalojaus bažnyčios.

"Vasario pabaigoje ši knyga turėtų pasirodyti knygynų lentynose, kviečiu paskaityti. Ją rašant, teko paneigti daugelį stereotipų. Pavyzdžiui, iki šių dienų vienuolyne gyvas pasakojimas, kad XVII a. okupacijos metu maskoliai išžudė Kauno benediktines, o, pasirodo, žudynės vyko Vilniaus benediktinių vienuolyne, iš ten atbėgusios likusios gyvos vienuolės perdavė pasakojimą, o kaunietės taip įsijautė į vilniečių skausmą, susitapatino su juo, kad ėmė pasakoti, jog būtent Kaune įvyko žudynės, net rodyti laiptus, ant kurių kardais užkapojo vienuoles", – pasakojo autorė.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.

Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.