Kodėl trylika – mokytojams laimingas skaičius?

Kalėdinė premija, vadinama tiesiog tryliktuoju atlyginimu, pradžiugina vos aštuonis iš šimto Lietuvos gyventojų, ir tokių, CV-Online duomenimis, kasmet mažėja. Tačiau yra išimčių.

Pavyzdžiui, net 98 proc. Kauno ugdymo įstaigų Naujųjų išvakarėse išsimokėjo premijas ar priedus.

Dosniausias kalėdines premijas skiria turtingos nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo, nuomos ir valdymo, finansinių konsultacijų, finansų ir draudimo tarpininkavimo, informacinių technologijų, kompiuterių programavimo, finansų srities įmonės.

Mokyklų prie turtingųjų nepriskirsi, netgi atvirkščiai, tačiau nemaža jų dalis premijas išsimoka kasmet. Tiesa, jos menkesnės nei nekilnojamojo turto ar finansinių konsultacijų ekspertų, bet dažnoje mokykloje, ypač didesnėje, papildomų pinigų metų pabaigoje gauna ne tik kažkokių išskirtinių rezultatų per metus pasiekę, bet visi be išimties pedagogai. Šiemetiniai finansiniai pamaloninimai – ne išimtis.

Kaune – beveik visiems

Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Paliokaitė informavo, kad premijas arba priemokas mokytojams nutarė išmokėti beveik visos – 98 proc. – Kauno bendrojo ugdymo įstaigų. Jos mokamos iš mokymo lėšų, skirtų darbo užmokesčiui.

"Dėl skiriamos išmokos dydžio sprendžia įstaigų vadovai", – aiškina Kauno savivaldybės administracijos atstovė A.Paliokaitė. Papildomų išmokų suma – nuo 50 eurų. Jos įforminamos arba kaip priemokos už papildomų užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą, arba kaip premijos – atlikus vienkartines, ypač svarbias įstaigos veiklai, užduotis.

"Gavo visi mokytojai. Bet neužsimerkę visiems po vienodai dalijome. Kas kiek nusipelnė sprendė ir mokyklos vadovai, ir bendruomenė, mokyklos taryba, – sako Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius. Bet paprašytas patikslinti, kokio dydžio buvo vidutinės išmokos ar jų žirklės, atsakė: – Oi ne, daugiau nieko nesakysiu."

Kaune mokytojų premijoms išdalinti tūkstančiai eurų.

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė buvo atviresnė: visam pedagoginiam šios ugdymo įstaigos personalui buvo skirta po maždaug 200 eurų iki mokesčių.

Gimnazijoje dirba 54 mokytojai, tad kaip pavyko sutaupyti tokią sumą? Juk mokyklos nuolat skundžiasi lėšų stygiumi. D.Miškinienė aiškina, kad šiemet tai padaryti pasisekė, nes gimnazijoje žymiai padidėjo mokinių skaičius, o ugdymo planas liko panašus kaip pernai mokslo metais. Tad pilnesnės klasės ir yra šių metų sutaupymo priežastis.

Dabar vis skundžiamasi, kad nėra pinigų. Nėra, o staiga Kalėdų Senelis apkeliauja visą Lietuvą dosniai apdalindamas mokyklas eurais.

Klaipėdoje padalyta 181 tūkst.

Uostamiestyje septyniolika mokyklų premijų neišsimokėjo, o kitos šešiolika tam skyrė 180 833 eurus – tokią sumą įstaigos savo įsakymuose įvardijo kaip premijas, informavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyrius.

Mokyklų dosnumas skyrėsi nuo 1 tūkst. iki beveik 36 tūkst. eurų. Klaipėdos suaugusiųjų gimnazija iš mokinio krepšelio lėšų premijoms skyrė net 35 927 eurus, Simono Dacho progimnazija – 27 212, Sendvario progimnazija 19 500, "Saulėtekio" progimnazija – 15 100, Hermano Zudermano gimnazija ir Jūrų kadetų mokykla – po 12 400, "Vėtrungės" gimnazija – 10 469, kitos – mažiau nei 10 tūkst. eurų.

Sostinėje – plius 300 eurų

Vilniaus licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Milaknienė pasakoja, kad materialinį paskatinimą metų pabaigoje gavo visi mokytojai, tiesa, ne tokį dosnų kaip pernai ir ne visi po lygiai. Maksimali suma – 300 eurų, neatskaičius mokesčių, mažiausia – 90 eurų, neatskaičius mokesčių.

Kiek kam teko sprendžia sudaryta komisija, pagal patvirtintus kriterijus, įvertinanti kiekvieno pedagogo darbą tiek pagal kiekybinius rodiklius, tiek ir pagal pasiektus kokybinius rezultatus. Beje, Licėjaus direktorius šiame procese nedalyvauja.

Mokykloje patvirtinta sistema, kaip vertinama pagal keturias pedagogų darbo sudedamąsias dalis: pirma susijusi su pamokų ir klasės vadovo valandų skaičiumi, antra – su profesine veikla, reikalaujančia papildomų valandų (darbų vertinimas, užduočių rengimas), trečia – su išskirtiniais mokinių ugdymo rezultatais, t.y. jų rengimu olimpiadoms, konkursams, varžyboms, ir, ketvirta, vertinama veikla įgyvendinant mokyklos bendruomenės tikslus – įvairūs projektai, edukacinės išvykos, inicijuotos naujovės ir kita. Kiekviena veikla, remiantis mokytojų įsivertinimų anketomis, turi procentinę išraišką, o pagal turimų sutaupytų mokinio krepšelio lėšų kiekį įgauna ir piniginę išraišką.

Savivaldybės nesikiša

Kiek mokyklos susitaupo lėšų ir kaip jas išsidalija jų steigėjai – savivaldybės nesikiša ir net nelabai domisi, kodėl kai kur metų pabaigoje lieka ir visai solidžios sumos. Štai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė aiškina, kad švietimo įstaigų vadovai yra asignavimų valdytojai, tad jeigu įstaiga turi darbo užmokesčio lėšų ekonomiją, įstaigos direktoriaus įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams gali būti skiriamos premijos.

Kitos savivaldybės taip pat sakė duomenų apie išmokamas premijas ir priedus net nerenkančios, nes tai nėra numatyta stebėsenos rodikliuose.

Tiesa, kartais savivaldybėms tenka įsikišti, kai paaiškėja, kad mokyklos pinigus dalijasi pažeisdamos įstatymus. Kaip skelbia Šiaulių savivaldybė, pernai vasarą vykusio audito metu nustatyta, kad Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės paskirtos premijos mokyklos darbuotojams buvo įformintos ir išmokėtos netinkamai. Savivaldybės administracijos direktorius paprašė sugrąžinti nepagrįstai panaudotas biudžeto lėšas. Gimnazijos vadovė, pripažinusi savo klaidą, kreipėsi į darbuotojus su prašymu grąžinti jiems išmokėtus pinigus. Į šį direktorės prašymą supratingai atsiliepė beveik visi gimnazijos darbuotojai.

Bet, skelbia savivaldybė, premijas grąžinę žmonės finansiškai nenukentės, nes mokyklai sutaupius lėšų, premijas, šį kartą jau laikantis teisės aktų, bus galima ir vėl skirti.

Blogo planavimo išraiška

Vis dėlto pasidžiaugus už mokytojus kyla klausimas, ar verta mokyklas girti už taupumą ir ar nuo jo nenukenčia mokiniai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui profesoriui Eugenijui Jovaišai toks taupumas anaiptol neatrodo pagirtinas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui E.Jovaišai mokyklų taupumas anaiptol neatrodo pagirtinas.

"Jau užpernai aiškiai sakiau: streikuojantys dėl algų mokytojai šokinėjo pro ministerijos langus, o paskui susimokėjo tokias dideles sumas. Ką tai reiškia? Reiškia prastą lėšų planavimą. Vadinasi, pinigų yra, tad mokyklos galėtų turėti ir pagalbos mokiniui specialistą ar mokytojų krūvį priartinti arčiau pilno etato. Bet dabar vis skundžiamasi, kad nėra pinigų. Nėra, o staiga Kalėdų Senelis apkeliauja visą Lietuvą, dosniai apdalydamas mokyklas eurais. Į ką tai panašu?" – piktinasi E.Jovaiša.



NAUJAUSI KOMENTARAI

13

13 portretas
nelaimingas skaičius tik tiems, kas tiki prietarais.

Netikras zuikis

Netikras zuikis portretas
Kitur premijų nemoka? Moka, ir jos būba kelių atlyginimų dydžio. O čiai - 50 - 200 eurų prieš mokesčius Tai 30 - 130 eurų į rankas. Tiems kam pasisekė, išdėsčius per visus metus, kas mėnesį "pralobo " kokiais trimis ar net dešimčia eurų. Ar negėda Jovaišai piktintis? Juk atsakingas aukščiausiose valdžios struktūrose už švietimą.

Teisingai tas Jovaiša sako...

Teisingai tas Jovaiša sako... portretas
Vargsta tie direktoriai įsakymus rašydami, vienkartines, didelės svarbos užduotis ne pagal pareigybę galvodami, kad priedus galėtų išmokėti... bet tegul neverkia ugdymo istaigos, pinigu tikrai skiriama pakankamai. Jei dar mirusias sielas, kurios a lia dirba, panaikintų, tai dar daugiau pinigų atliktų.. jei liko lesų is mokymo lesu samatos (krepselio), tai savivaldybes pinigus vietoj sutaupytų laidė. Nu gerai, patinka zmonems premijos, nuotaikos kitokios..
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių