Tėvai pasimetę – kodėl jų vaikai mokosi iš vienokių vadovėlių, o kitose mokyklose – iš visai kitokių? Ar dėl to nenukentės jų mokslo kokybė? Pedagogai ramina – šiais laikais vadovėlis ne vienintelė tiesa, o mokytojas užduotis parengia pagal įvairią medžiagą.

Tariasi su tėvais

"Vadovėlius renkasi visa mokyklos bendruomenė: ir mokytojai, ir tėvai, ir šiek tiek mokiniai, – pasakojo Kauno "Paparčio" pradinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Elona Kurklietienė. – Būsimų pirmokų tėvams vadovėlius pristatome birželio mėnesį, o vyresniųjų – pavasarį, baigiantis mokslo metams. Pasakojame, aiškiname apie privalumus."

Anot pavaduotojos, nors kartais atrodo, kad tėvai apie vadovėlius neturi nuomonės, bet pradėjus su jais kalbėtis, jie visada noriai diskutuoja. Taip atsitiko mokykloje ir pernai. Tėvai patys inicijavo, kad jų vaikams būtų pakeisti anglų kalbos vadovėliai. Nors tokie pokyčiai nepigūs, tėvai įrodė savo tiesą ir vadovėliai buvo pakeisti kitais.

Šiemet mokykla pasipildė naujais vadovėliais ir nuo rugsėjo visi vaikai lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos ir pasaulio pažinimo mokysis iš tos pačios serijos vadovėlių.

Vis dėlto E.Kurklietienė teigiamai vertino, kad rinkoje yra tiek daug skirtingų ugdymo priemonių: "Klasėse yra labai gabių vaikų, kuriems neužtenka medžiagos iš vieno vadovėlio. Tokiam vaikui mokytojas iš alternatyvaus vadovėlio gali duoti spręsti matematinius uždavinius ar skaityti panašų tekstą, jei jis greitai skaito."

Anot jos, mokytojai dažnai naudojasi to paties dalyko įvairiais vadovėliais, esančiais mokykloje, ruošdami naują temą ar medžiagą.

Vaikai skiriasi

Vis dėlto tėvai nerimauja – iš skirtingų vadovėlių besimokantys bendraamžiai pradinukai susitikę kalba apie visai skirtingas mokslo patirtis. Ar nebūtų visiems ramiau, kad kaip seniau egzistuotų tik vienas, tam tikram dalykui skirtas vadovėlis?

"Ne dėl vadovėlių atsiranda tokie skirtumai, o dėl pačių vaikų. Programos reikalavimus, kurių pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas programas mokosi mūsų pradinukai, atitinka ir vieni, ir kiti vadovėliai. Reikėtų kalbėti apie skirtingus mokymo metodus ir skirtingus vaikų gebėjimus įsisavinti medžiagą, nes baigdami pradinio ugdymo programą visi ketvirtokai turi mokėti tiek pat, ar mokėsi pagal vieną, ar pagal kitą vadovėlį", – teigė "Paparčio" pradinės mokyklos pavaduotoja.

Pasak pedagogės, patys vadovėliai dažniausiai skiriasi turiniu, išdėstymu, spalvingumu: "Sakykime, vienuose vadovėliuose yra daugiau nuotraukų, kituose – daugiau teksto, bet kompetencijos, kurios vaikas turi įgauti, visuose yra vienodai lavinamos. Tik galbūt jos pateiktos ne vienu metu – vienuose lavinamos anksčiau, kituose – vėliau."

Nors vadovėliai ir turi skirtumų, E.Kurklietienė patikino, kad ir keičiant vienus į kitus, daug problemų nekyla.

"Mes turėjome tokią patirtį, kai 1–2 klasių mokiniai mokėsi iš "Vaivorykštės", o jau trečiokai ir ketvirtokai – iš "Šok" serijos vadovėlių. Žinoma, vaikams reikėjo laiko persiorientuoti prie skirtingos vadovėlių struktūros, tačiau, manau, kad dinamika ir įvairovė, kai neprisirišama prie vieno stiliaus ugdymo priemonių, turi pranašumų", – pasakojo pedagogė.

Užduotys – individualios

Jai pritarė Švietimo ir ugdymo skyriaus Formaliojo švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Dileta Tindžiulienė, kuri pabrėžė, kad šiais laikais prie vadovėlių neprisirišama ir pradinio ugdymo mokytojui jie yra tik pagalbinė priemonė.

"Mokytojas gali turėti įvairių leidyklų visus vadovėlius ir parinkti užduotis pagal savo klasės lygį. Vaikai skiriasi – vieniems reikia paprastesnių, kitiems sudėtingesnių užduočių, o mokytojas gali naudotis ir knygomis, ir internetu, ir kitais šaltiniais", – teigė pradinio ugdymo specialistė.

Ji patikino, kad seniai jau praėjo tie laikai, kai atsivertus vadovėlį reikėdavo atlikti visus nuo pirmo iki penkto pratimus: "Ne, dabar ugdymas yra diferencijuojamas pagal vaikų gebėjimų lygį. Galima sakyti, kad dabar vyrauja toks laisvas mokymas, kai mokytojas savo nuožiūra parenka medžiagą vaikui kiek įmanoma individualiau."

D.Tindžiulienė priduria, kad nors visi vaikai klasėje turi vienodus vadovėlius, mokytojas kiekvienam asmeniškai pagal jo poreikius ir sugebėjimus parenka pratybas. Taip vienoje klasėje yra palaikomas skirtingas lygis ir skiriamos individualios užduotys.

Stengiasi neišlaidauti

Kiek nuosaikiau į vadovėlius žiūri pagrindinį ugdymą organizuojantys pedagogai. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus pavaduotojos ugdymui Daivos Misonienės, nors naujai išleidžiamomis ugdymo priemonėmis mokytojai domisi nuolat, mokykla vadovėlių neskuba pirkti.

"Pavasarį mūsų bibliotekininkė metodinėms grupėms pristato naujienas ir tuomet mokytojai sprendžia, ar reikia pirkti. Kadangi vadovėlių kainos nėra pigios, stengiamės labai neišlaidauti. Jau porą metų dirbame su tais pačiais vadovėliais, šiemet taip pat naujų nepirkome. Atnaujiname tik susidėvėjusius", – pasakojo D.Misonienė.

Matematikos egzaminui tapus privalomu, mokyklos ugdymo priemonės dėl to nepasikeitė – matematikos čia ir anksčiau buvo mokoma sustiprintu A lygiu. Šįmet buvo papildyta tik mokytojams skirtos specializuotos literatūros bazė, nes nuo rugsėjo 1-osios buvusi "Purienų" vidurinė mokykla tampa inžinerinės pakraipos KTU licėjumi.

Trūksta kokybės

Anot D.Misonienės, vadovėlių pasiūla rinkoje yra labai didelė, tačiau jų kokybė dažnai yra abejotina.

"Iš asmeninės patirties žinau, kad ekonomikos, kurios mokytoja esu, vadovėlių yra išleidžiama nemažai. Tačiau kai atsiverti tokį naują vadovėlį, pamatai, kad tai tėra kratinys anksčiau išleistų vadovėlių, kartojasi tas pats per tą patį", – pedagogė patikino iš matematikos mokytojų girdinti panašių atsiliepimų, kai naujame vadovėlyje yra sudedamos senos užduotys.

"Tad mes ir nepuolame iš karto pirkti naujų vadovėlių. Aišku, peržvelgiame, dažnai turime po vieną ar po du egzempliorius mūsų bibliotekoje. Dabar galima ir kopijų pasidaryti, jei reikia užduočių iš kitų vadovėlių, nebūtina prie vieno prisirišti", – teigė D.Misonienė ir pridūrė, kad ruošiantis pamokoms ar testams mokytojas medžiagą renka iš įvairių šaltinių.

Perka naujus

Vadovėlių keisti neskuba ir Kauno Maironio universitetinė gimnazija. "Mes visada žiūrime į poreikius, ko mums reikia, – teigė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elena Petronienė. – Gimnazijos nuostata yra tokia, kad nereikia pirkti ką išleistų vadovėlių, o panaudoti tuos, kuriuos turime. Ne vadovėlis lemia programą, o mokytojas pakankamai gerai sugeba darbą suplanuoti ir su senesniais vadovėliais."

Anot jos, gimnazija perka naujus vadovėlius, kai pasikeičia kurio nors egzamino ar dalyko programa. Taip atsitiko ir dabar. Paskelbus matematikos egzaminą privalomu, buvo atnaujinti šio dalyko vadovėliai.

Pedagogė pabrėžė, kad vadovėlis šiais laikais mokytojui tikrai ne vienintelė ugdymo priemonė, tad vaikytis naujovių neverta: "Juolab kad dabar yra didžiulė pasiūla visokiausių vadovėlių ir kiekvienas atrodo geresnis už kitą. Vis dėlto manau, kad labai daug kas priklauso nuo mokytojo profesionalumo."

Pasak E.Petronienės, nei tėvai, nei mokiniai nusiskundimų dėl vadovėlių niekada neturėjo. "Viską sprendžiame tardamiesi ir todėl visi puikiai susitariame", – sakė gimnazijos pavaduotoja.