Gyvenamieji namai nuo buitinių atliekų sąvartynų neturėtų būti arčiau nei 500 m, tačiau šios ribos gali kisti, jei dėl šalia esančio sąvartyno sveikatai kyla grėsmė, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Moteris iš Kauno rajono skundžiasi netoli namų esančiu sąvartynu.

„Norime žinoti, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų turi būti sąvartynas? Gyvenu Kauno rajone, čia šiukšles veža iš viso regiono. Sklinda siaubingas kvapas, darosi baisūs dalykai: ir žiurkės eina laukais, ir musės skraido“, – piktinasi LRT radijo klausytoja.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas tvirtina, kad gyvenamieji namai nuo buitinių atliekų sąvartynų neturėtų būti arčiau kaip 500 m. Toks pats atstumas turi būti ir nuo regioninių toksinių atliekų aikštelių ar gyvulių laidojimo vietų. Atstumas iki Respublikinės atliekų perdirbimo įmonės turėtų būti mažiausiai 1 km.

Svarbu pridurti, kad, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, tokių minėtų apsauginių zonų dydžiai ir atstumai kinta priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Jei jūsų gyvenamoje vietoje iš tiesų yra baisu ir nehigieniška, turėtumėte kreiptis į arčiausiai esantį Visuomenės sveikatos centrą, pataria specialistas.

Taigi, jei gyvenate Kauno rajone, kreipkitės į Kauno Visuomenės sveikatos centrą, kurio darbuotojai atvyks pas jus ir ištirs esamą situaciją.

Jei bus nustatyta, kad sąvartynas yra per arti arba dėl jo sveikatai kyla grėsmė, specialistai imsis tinkamų priemonių.