Mieste geresnė situacija

Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Kauno apskritis yra antroje vietoje, lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.

Geriausia situacija yra Kauno miesto savivaldybėje, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta 37,9 proc. bedarbių.

Palyginti su praėjusiais metais, situacija vienose apskrities savivaldybėse pasikeitė į gerąją pusę, o kitose – pablogėjo. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Kauno miesto savivaldybėje – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 6,6 proc. ir šiemet siekia 37,9 proc. Kiek mažesnę pažangą padarė Jonavos savivaldybė, kurioje skaitmeninių žinių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 2,8 proc. iki 53,7 proc.

Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas.

Raseiniai atsilieka

Raseinių savivaldybėje su skaitmeniniais bedarbių įgūdžiais susijusi situacija antrus metus išlieka prasčiausia visoje apskrityje, be to, šiemet ji, palyginti su praėjusiais metais, dar pablogėjo. Čia šių įgūdžių neturi 84,4 proc. bedarbių ir tai yra 6,6 proc. daugiau nei pernai.

Šalyje geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti ne tik Kauno, bet ir Klaipėdos apskričių bedarbiai, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56,4 proc. darbo ieškančių asmenų.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai.

I.Balnanosienė pastebi, kad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.

"Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje", – sako I.Balnanosienė.

Darbdaviai reikalauja

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuterius įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų. "Asociacija "Langas į ateitį" – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios "Prisijungusios Lietuvos" mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas", – pabrėžė I.Balnanosienė.

Asociacijos "Langas į ateitį" direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio bei vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. "Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e.paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e.bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau", – pastebi L.Križinauskienė.