Likus kelioms dienoms iki pirmųjų pavasario švenčių - kovo 8-osios ir kovo 11-osios - gėlių augintojai skuba pražydinti glėbius tulpių, narcizų, jacintų ir kitų gėlių.

Erdviuose, moderniuose „Žiežmarių gėlių“ šiltnamiuose jau stiebiasi ir skleidžia žiedus tūkstančiai tulpių, jacintų, narcizų, hortenzijų, azalijų, begonijų ir kitų pavasario gėlių. Visas jas gėlių augintojai puoselėjo, kad užderėtų prieš didžiąsias pavasario šventes kovo 8-ąją ir kovo 11-ąją.

„Prieš šias šventes paklausios visos žydinčios, kvepiančios ir pavasariu dvelkiančios gėlės, - sakė bendrovės „Žiežmarių gėlės“ savininkė Rasa Stonienė. - Kovo 8-osios proga daugiausia nuperkama tulpių, azalijų, narcizų ir jacintų. Kovo 11-ąją lietuviai renkasi visas žydinčias gėles, bet dažniausiai tulpes“.

Šįmet „Žiežmarių gėlės“ užaugino 54 rūšių tulpių: oranžinių, violetinių, geltonų, rožinių, ciklameno ir įvairių kitokių spalvų. Per šventes planuojama parduoti apie 200 tūkst. tulpių ir apie 10 tūkst. azalijų. Nemenka dalis gėlių jau keliauja į parduotuves, kitos bus skinamos švenčių dienomis. Parduotuvėse viena tulpė kainuos nuo 1,2 lito iki 2,4 lito.

Kovo 8-ąją minima tarptautinė moters diena. Idėja švęsti tokią dieną pirmą kartą kilo XX amžiaus pradžioje. Tuomet sparčiai vystėsi ekonomika, plito industrializacija, o šiuos reiškinius lydėjo protestai dėl sunkių darbo sąlygų. 1857 metų kovo 8 dieną Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Protestuotojas išvaikė policija. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą.

1910 m. Kopenhagoje surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurios iniciatoriai buvo socialistai. Ši konferencija pritarė tuo metu žymios vokiečių socialistų veikėjos Claros Cetkin siūlymui įsteigti Tarptautinę moters dieną, skirtą pagerbti judėjimą už moters teises. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip šimtas moterų iš 17 šalių.

Kovo 11-ąją švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Akte rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai.