Kelis mėnesius be algų gyvenantys Kauno kraujo centro specialistai kaltina šalies valdžią jų darbovietės žlugdymu, nes atėmė veiklos licenciją. Jie tikėjosi, kad, pernai skandalingai bankrutavus donorystės įmonei, jos vietoje įkurta naujoji įstaiga sėkmingai atsistos ant kojų.

Ateitis – miglota

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjus, kad viešoji įstaiga Kauno kraujo centras prarado donorystės paslaugos licenciją, vakar jos darbuotojai rinkosi išsiaiškinti savo tolesnio likimo.
Nuo birželio įstaigoje dirbantis direktorius Rolandas Vaitkūnas, pamatęs, kad į susirinkimą atėjo ir žurnalistų, pareiškė, kad susitikimas bus uždaras. Už uždarų durų jis vyko neilgai – žmonės netrukus pareikalavo sugrąžinti į salę žiniasklaidos atstovus.

"Mums jau užtenka tylos. Ne vienus metus joje gyvenome, dabar norime aiškumo", – kalbėjo jie.

Žmonės klausė, kada jie gali tikėtis atlyginimų, kurių negauna nuo balandžio, ar bus apskaičiuotos prastovos už tris mėnesius, kai sustabdytas licencijos galiojimas.

Maždaug šimtui darbuotojų įstaiga yra skolinga apie 300 tūkst. litų.

R.Vaitkūnas negalėjo pasakyti nieko paguodžiamo. "Ligoninės dar neatsiskaitė už donorų kraują, kurį tiekėme, kol buvo sustabdytas licencijos galiojimas, – pareiškė jis. – Kauno kraujo centro ateitis dabar priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Bandysime prašyti dar kartą peržiūrėti pateiktus dokumentus, svarstome galimybę ginčyti sprendimą teisme."

Kraujas išpiltas lauk

Darbuotojai netiki Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvadomis, kad įstaiga nepajėgi ištirti donorų kraują pagal reikalavimus. "Mūsų centras nepadaręs jokių nusižengimų. Norime paklausti sveikatos apsaugos ministro, kodėl su mumis taip pasielgta. Esame palikti visiškoje nežinioje", – piktinosi Kauno kraujo centro Komponentų skyriaus registratorė Sandra Pileckienė.

Pasak jos, po balandžio 26 d., kai buvo uždarytas centras, į kanalizaciją išpilta 700 maišelių donorų kraujo (viename mėginyje būna 450 g kraujo), nes jų ligoninės nepriėmė, o galiojimas baigėsi po 42 dienų.

"Ironiška, kad kaip tik tuo metu kitos įstaigos vykdė akcijas miesto centre, kviečiančias duoti kraujo, nes jo trūksta ligoninėms", – stebėjosi S.Pileckienė.

Žmonės nusivylę

Visi specialistai apgailestavo, kad žlunga daugiau kaip 70 metų veikianti įstaiga. Daugelis jų čia dirba dešimtmečius. "Čia darbuojuosi jau 42 metus, visada buvome labai svarbi miesto įstaiga. Ne vienas miesto medikas man yra dėkojęs ir sakęs, kad dirbu labai garbingą ir reikalingą darbą. Dabar jaučiuosi esanti niekas. Pastaruosius trejus metus viskas ėmė ristis žemyn", – stebėjosi gydytoja Regina Rūta Bajorūnienė.

Žmonės negailėjo kritikos ir bankrutuojančios bendrovės Kauno donorystės centro direktoriui Artūrui Venslauskui. Daugelis teigė, kad pernai jiems daugiau kaip pusmetį nebuvo mokamos algos. Sužlugusi įmonė specialistams liko skolinga maždaug po 20 tūkst. litų neišmokėtų algų.

Bendrovei iškelta ne tik bankroto byla, bet ir pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla.

Su išvadomis nesutinka

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Juozas Galdikas tvirtina, kad Kauno kraujo centras nesugebėjo įrodyti galintis teikti kokybiškas paslaugas. "Procedūrų yra tikrai labai daug, jos patvirtintos jau seniai ministro įsakymais ir tiesiog privalu jų laikytis, įstaigos turi įrodyti, iš pradžių bent jau raštu, kad jos tų visų reikalavimų ir procedūrų laikosi. Jos nesugebėjo įrodyti net raštu, kad jos jų laikysis", – BNS sakė J.Galdikas.

R.Vaitkūnas tikino, kad Kauno kraujo centras pateikė visus reikiamus dokumentus. "Juos paruošėme teisingai", – tikino jis.

Į susirinkimą atėjęs buvęs Kauno kraujo centro direktorius Rimgaudas Šepetys taip pat nesutiko su išvadomis ir sako buvęs šokiruotas sprendimo uždrausti centro veiklą. "Tai labai žemina. Nubrauktas visas unikalių specialistų darbas. Aš pats čia dirbau nuo 1981 m.", – sakė jis.

Pasak R.Šepečio, Kauno kraujo centras padarė viską, ko reikalaujama pagal įstatymus. "Manau, kad valdžia nusprendė formuoti naujas įstaigas, koncentruotis ties Kauno klinikų kraujo centru, – svarstė R.Šepetys. – Mums pakenkė ir praeities šešėlis, kuris siejosi su uždarąja akcine bendrove Kauno kraujo donorystės centru. To šešėlio, matyt, nepavyko atsikratyti."

Permaininga veikla

Kauno kraujo centras, vadintas įvairiais pavadinimais, įkurtas 1941 m. 1993-iaisiais į įmonę investavo JAV verslininkai, jai vadovavo R.Šepetys.

2005 m. amerikiečių akcijas išpirko A.Venslauskas ir tapo įmonės direktoriumi. Centras skelbėsi Lietuvos kraujo komponentų gamyboje užimantis daugiau kaip trečdalį rinkos. Nuo šių metų nusprendus neleisti donorystės veikla užsiimti pelno siekiančioms bendrovėms, prie įmonės buvo įsteigta viešoji įstaiga. Joje dirbo tas pats kolektyvas, o vadovauti jam vėl pradėjo R.Šepetys.

Vasarį Kauno kraujo donorystės centrui pradėta bankroto byla. R.Šepetys teigė, kad visais būdais stengėsi atsiriboti nuo bankrutuojančios įmonės. Jo teigimu, su ja susiję asmenys šiuo metu per teismą bando perimti vadovavimą Kauno kraujo centrui. Pats R.Šepetys iš centro vadovo pareigų pasitraukė birželį, o į jo vietą atėjo farmacijos versle dirbęs R.Vaitkūnas.

Trūksta skaidrumo

Kraujo donorystės centras įtariamas, kad, neturėdamas reikiamų leidimų, 2007–2009 m. pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė donorų surinktą kraujo plazmą. Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta frakcionuoti (perdirbti) – taip centras galėjo išvengti prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms.

Prieš dvejus metus skandalas sudrebino ir Nacionalinį kraujo centrą. Įtarta, kad tiekdamas kraują gydymo įstaigoms centras į jį įmaišydavo specialių medicininių priedų ir taip dirbtinai pagerindavo jo kokybę. Teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą, bet po to jį nutraukė. Kalbėta, kad gandus apie skiestą kraują paskleidė konkurentai.

Valstybės kontrolė dar 2009 m. buvo paskelbusi, kad kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, donorų kraujo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis praėjusią savaitę kalbėjo, kad laikas įgyvendinti ES direktyvą, kuri skelbia, kad kraujas negali būti komercinė prekė. Ministras žada visą donorystės sistemą perduoti tik į valstybės rankas.