Atostogaujančias savivaldybes užklupo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nurodymas – iki spalio pasirengti neformaliojo ugdymo krepšelių dalyboms. Garsiai skelbiama krepšelio suma – 15 eurų per mėnesį, tačiau kiek iš tikrųjų teks moksleiviui?

Vienam vaikui – 3,18 euro

Tik baigiantis liepai Vyriausybė patvirtino mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatoma neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų skyrimo ir naudojimo tvarka. Atitinkamą tvarkos aprašą šią savaitę pasirašė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pritrėnienė.

Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšų skyrimo ir panaudojimo 2015 m. tvarkos apraše nurodyta, kad iki spalio savivaldybės, nusistačiusios savo tvarką, turi pritraukti tiek neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, kad jų programos sukviestų dar daugiau moksleivių nei pernai. Tai yra, pagal ministrės tvarkos aprašą, būrelius lankančių vaikų skaičius turi išaugti ne mažiau kaip 20 proc.

Kauno savivaldybės duomenimis, pernai būrelius lankė 75 proc. visų miesto moksleivių. Jeigu per 2015 m. savivaldybė pagerins savo rodiklius, kaip to prašo ministerija, Kaune popamokine veikla užsiims beveik visi moksleiviai. Tuo atveju vieno NVŠ dalyvaujančio vaiko krepšelis tikrai nepasieks 15 eurų, nes pagal ministrės tvarkos aprašą, savivaldybėms už vieną moksleivį bus pervedama tik 3,18 euro.

Savivaldybė, gavusi jai numatytas lėšas, jas paskirstys atsižvelgdama į NVŠ teikėjų programų ir jų veikloje dalyvaujančių vaikų skaičių. Idealiu atveju, jeigu Kaune atsirastų pakankamai tokių paslaugų teikėjų ir jų paslaugomis naudotųsi 75 proc. moksleivių, vienam vaikui už būrelį būtų kompensuojama maždaug 4 eurų suma.

Būrelius lanko ne visi

Tad kur ta 15 eurų valstybės parama kiekvienam moksleiviui, apie kurią politikai kalba nuo pat pernai gruodžio, kai Seimas pritarė krepšelio projektui ir jam skiriamų lėšų sumai – 3,24 mln. eurų?

ŠMM Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Karlonas dienraščiui patvirtino, kad savivaldybėms lėšos skiriamos pagal duomenų bazėje registruotų 2014 m. rugsėjo 1 d. bendrajame ugdyme besimokančių vaikų skaičių, o skiriama suma – 3,18 euro per mėnesį.

"Kadangi ne visi mokiniai dalyvauja NVŠ programoje, rekomenduojama NVŠ lėšų suma vienam dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį", – pabrėžė specialistas, taip patvirtindamas, kad krepšelio suma gali būti kintamo dydžio.

Savivaldybėse, kuriose ir taip daug vaikų lanko būrelius, išdalytų krepšelių dydis bus mažesnis, nei, tarkime, rajonuose, kur popamokinėse veiklose dalyvauja mažiau moksleivių. Tad deklaracija "15 eurų kiekvienam vaikui" gali ir nepasiteisinti.

Spaudžia terminai

Kita su naująja tvarka susijusi problema – iki spalio 1-osios pernelyg mažai laiko, todėl vargu ar potencialūs NVŠ teikėjai suspės įvykdyti reikalaujamas ilgas procedūras: užsiregistruoti registruose, parengti kokybišką programą, kurią akredituotų savivaldybės komisija, išklausyti pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros valdybos direktorius Virginijus Mažeika teigė prieš dvi dienas iš ŠMM gavęs elektroninį laišką, kuriame siūloma, kad NVŠ teikėjų programos būtų akredituotos iki rugpjūčio 22 d. "Tai labai įtempti terminai ir programų teikėjams tikrai kils problemų", – teigė jis.

Pasak V.Mažeikos, savivaldybė tikėjosi, kad toks tvarkos aprašas bus patvirtintas, ir vadovaudamasi jo projektu liepos pabaigoje savo tinklalapyje paskelbė kvietimą paslaugų teikėjams registruotis Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR). "Taupydami laiką mes pasiūlėme šiuos darbus atlikti iki rugsėjo 8 d.", – tą dieną įvyks tarybos posėdis, kuriame V.Mažeika planuoja pateikti sprendimą dėl neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo.

"Manau, susidomėjusiųjų tikrai bus, miestas yra antras pagal dydį šalyje ir teikėjų gali būti labai įvairių", – sakė jis.

Praktika parodys

V.Mažeika negalėjo tiksliai pasakyti, ar kiekvienam Kauno moksleiviui priklausys po žadamą 15 eurų krepšelį: "Konkreti suma priklausys nuo paraiškų teikėjų skaičiaus ir krepšelių sumos, bet manau, kad orientuosimės į rekomenduojamą 15 eurų sumą."

Anot jo, jeigu būrelis bus brangesnis nei skiriamos lėšos, ministrės tvarkos aprašas numato, kad tėvai patys gali finansuoti likusią užsiėmimo kainą. Ką darys su pigesniais būreliais ir ar prižiūrės, kad paslaugų teikėjai dirbtinai nekeltų kainų, V.Mažeika kol kas negalėjo atsakyti.

"Kiekvieną teikėjo pateiktą paraišką vertins administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Dar yra daug techninių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti. Mano žiniomis, ŠMM planuoja kuo greičiau savivaldybių darbuotojams organizuoti mokymus, teikti konsultacijas ir bendradarbiaujant bus rasti atsakymai", – pasak V.Mažeikos, yra įvairių klausimų, kuriems dar nėra sprendimo.

Norint, kad projektas būtų įgyvendinamas skaidriai ir vienam vaikui būtų finansuojamas tik vienas būrelis, reikalinga tai prižiūrinti elektroninė sistema.

"Bet tai reikalauja ir mokymų, ir laiko, ir žmonių resursų. O laiko terminai yra labai nedaug", – sakė V.Mažeika. Pasak jo, trijų mėnesių praktika parodys, ar sistema veiks, ar atsiras kliūčių, kurias tuomet bus galima pašalinti: "Manau, kad tai yra geras ir naudingas procesas."

Padės ir dėl patalpų

Kauno rajono savivaldybėje – kita situacija. Čia mokosi apie 10 tūkst. moksleivių, nemažai jų gyvena kaimuose, po pamokų užsiima ūkio darbais, tad juos reikės paraginti dalyvauti būreliuose. Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė naujovių laukia su nerimu.

"Savivaldybei bus labai daug darbo – pasiruošti, paskatinti žmones imtis veiklos ir parašyti programas. Mintis graži, bet nežinau, kaip veiks", – anot jos, vien programai parengti reikia užpildyti septynis dokumentų priedus, veiklai iškelti dideli reikalavimai. Tačiau savivaldybė pasirengusi ištiesti pagalbos ranką tiek konsultuojant, tiek kitais klausimais – pavyzdžiui, dėl patalpų.

"Jeigu žmonės kreipsis, mes padėsime. Turime didelį kultūros centrų tinklą, laisvalaikio užimtumo sales, manau, lengvatiniu būdu galėtume tas patalpas jiems suteikti. Svarbiausia, kad tik atsirastų norinčių žmonių", – vylėsi šiuo metu atostogaujanti specialistė.

Ji patikino, kad kitą savaitę, iš karto po atostogų, prasidės intensyvūs darbai: informacijos sklaida, žmonių paieška ir jų skatinimas. "Mes suinteresuoti taip pat, nes jei nepanaudosime lėšų, praktiškai jų negausime. Negalime iš vaikų atimti tokios galimybės", – anot specialistės, tarybos sprendimas greičiausiai bus priimtas rugsėjį, todėl iki tol bus stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos.

Prisidurs prie atlyginimo

Pasak V.Marcinkevičienės, toks sprendimas – idealus miesto sąlygomis, o kaimo vietovėse iškyla įvairiausių keblumų. "Jei būrelis veiks Čekiškėse, Vandžiogalos vaikai nelabai į jį nuvažiuos. Žinoma, naudosime mokyklinius autobusus, tačiau reikės stengtis būrelius kurti vietose", – nors paslaugos teikėjas tą pačią programą galės siūlyti visoje Kauno apskrityje, tačiau vargu ar kas norės tiek keliauti.

Problemų gali kilti ir dėl atlyginimo. Jei į būrelį susirinks keli vaikai, jo vadovui neapsimokės užsiimti tokia veikla. Vis dėlto V.Marcinkevičienė žada, kad tikrai stengsis laikytis rekomenduojamo krepšelio dydžio: "Jei susirinks 20 vaikų, o mes mokėsime po 3 eurus už kiekvieną, tai kas imsis tokio darbo? Atlygis, manau, vis tiek turi atitikti pedagogo atlyginimą."

Anot specialistės, sprendimas leis savo mėgstama veikla užsiimti įvairiems meistrams ir laisviesiems mokytojams, kurie anksčiau negalėjo turėti būrelio dėl to, kad neturi pedagoginio išsilavinimo. "Pažįstame tokių žmonių, kurie mokyklose vos po kelias valandas turėdavo, iš kultūros centrų gauname įvairių pasiūlymų ir gerų idėjų. Tai gal žmonės norės imtis tokios veiklos ir papildomai prisidurti prie savo pagrindinio atlyginimo?" – spėliojo V.Marcinkevičienė.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, kad neformaliojo ugdymo krepšelių procesas vyks sąžiningai, o pinigai paskirstyti skaidriai ir teisingai. Todėl vienam moksleiviui bus finansuojamas tik vienas būrelis.

– Ko tikimasi įvedant pakeitimus nuo spalio 1 d.? Juk visi vaikai į būrelius turi būti registruojami nuo rugsėjo.

– Vasarą visi mokiniai atostogauja, kai kurie išvažiuoja pas senelius paviešėti, į stovyklas ar kitur, ir nei jie patys, nei jų tėvai negali pakankamai dėmesio skirti būreliams pasirinkti. Rugsėjį visiems vaikams sugrįžus į mokyklas, patogiau pristatyti visas programas, o mokiniams – išsirinkti būrelį. Be to, nors mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., neformaliojo vaikų švietimo įstaigos savo veiklą pradeda vėliau, kai kurios net spalio 1 d., nes jų darbą nustato savivaldybės. Tikimasi pasitelkiant šias lėšas papildomai užimti 20 proc. mokinių daugiau nei dabar, t.y. papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų už valstybės lėšas ir taip sumažės našta tėvams bei padidės vaikų galimybės laisvalaikio metu ir užimtumui po pamokų.

– Ar kiekvienas vaikas į tuos 15 eurų galės pretenduoti asmeniškai, o jie bus pervedami į būrelio sąskaitą?

– Šios lėšos skiriamos kartu su mokinio krepšelio lėšomis ir kiekviena savivaldybė nusistatys šių lėšų panaudojimo bei skyrimo tvarką pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo bei naudojimo 2015 m. tvarkos aprašą. Lėšos bus pervedamos ne į vaiko šeimos asmeninę sąskaitą, o savivaldybės nustatyta tvarka paslaugų teikėjui.

– Kiek procentų vaikų dabar be mokyklos lanko papildomo ugdymo būrelius?

– Vaikų, lankančių neformaliojo vaikų švietimo įstaigas, skaičius kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingas, tačiau šalies mastu iki 30 proc. mokinių lanko neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, kitas įstaigas. Skirti šias papildomas lėšas ir yra siekis padidinti vaikų, lankančių užsiėmimus po pamokų, skaičių, išplėsti pasiūlos įvairovę bei galimybes.