Užvakar kryžius pašventintas, prisiminti išnykę kaimai ir buvę jų gyventojai. Visai šalia Čekiškės – trys tokie kaimai: Mikliūnai, Teklinava, Kašelkos. "Tai kaimai, kur medžių guotai ženklina buvusias sodybas, kai kur išlikę yra trobesiai, tačiau juose jau niekas nebegyvena. Seni žmonės išmirė, o jaunimą traukia miestas", – užsiminė kryžiaus autorius.

Kryžius iškilo prie buvusio Kilovos dvaro, apie kilometrą nuo Čekiškės važiuojant Vakarų link.

"Svarstėme, kur toks atminimo ženklas galėtų atsirasti. Nesinorėjo statyti kryžiaus nuošalioje vietoje. Nusprendėme, kad čia, prie buvusio dvaro, jam būtų geriausia vieta. Čia gana judru: nemažai pravažiuojančiųjų, vasarą daug kas važiuoja į Dubysą maudytis, kiti – į šalia esančią kaimo turizmo sodybą", – pasakojo čekiškietis.

Čekiškę ir jos apylinkes puošia ir kiti J.Klizo darbai, tarp jų – mokyklos jubiliejui skirtas stogastulpis prie Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos, garsaus vietos gydytojo Leono Markelio gimimo šimtmetį primenantis stogastulpis prie poliklinikos; koplytstulpis vietos savanoriams.

Minint Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio 60-ąsias mirties metines, netoli Čekiškės esančioje jo sodyboje iškilo signatarui atminti skirtas kryžius. Vietos gyventojai čia švenčia Vasario 16-ąją. Pasak J.Klizo, ši vieta – tarsi simbolinis signataro kapas, nes 1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudyto P.Dovydaičio tikrasis kapas nežinomas.

J.Klizas prisipažįsta kryžius, koplytstulpius ir stogastulpius kuriantis tik iš ąžuolo. "Nors su ąžuolu dirbti sunkiau – ši mediena kieta, jokio kito medžio į rankas imt nenoriu. Aš tik ąžuolą garbinu, jo medienos ir kvapas kitas. Užsimerkęs vien pagal kvapą atskirčiau ąžuolą nuo eglės ar pušies", – šypsodamasis užsiminė tautodailininkas.