Išaugo vartotojų skaičius

Išgirdusi sąvoką "kultūros pasas", mintimis ėmiau vartyti iš kišenės ištraukto dokumento puslapius ir skaičiuoti vizas, smalsuoliams kelius atvėrusias į pasaulio muziejus, teatrus ir kitas kultūros įstaigas.

Tik atidžiau įsiskaičiusi supratau, kad kultūros pasu pavadinta priemonė, leidžianti šalies mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose.

Kultūros pasas pradėtas dalyti 2018-ųjų rudenį. Tąkart Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija moksleiviams pasiūlė apie 400 kultūros ir meno paslaugų. Nuo šių metų balandžio pasiūla kone padvigubėjo, o šalia tradicinių edukacinių veiklų, tokių kaip šakočių kepimas ar žvakių liejimas, atsirado robotika ir džiazo užsiėmimai.

Išaugo ir kultūros paso vartotojų skaičius – iki tol buvusi prieinama tik pradinukams, 2019-aisiais ji įtraukė ir vyresniųjų klasių moksleivius. Skaičiuojama, kad iki šiol kultūros pasu pasinaudojo apie 80 proc. šalies mokyklų.

Neliko laisvų vietų

Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet savo paslaugas aktyviai siūlė ir didmiesčių, ir mažesnių miestelių muziejai, bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos ar kultūros centrai. Kaunas šalies moksleiviams paruošė visą puokštę renginių, pradedant debesų pasakomis, kviečiančiomis užsukti į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejų, baigiant spektakliais Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Pastarasis į kultūros paso programą įsitraukė praėjusiais metais.

"Tada mes siūlėme kelis spektaklius ir edukacinę programą, kurios metu kvietėme moksleivius dirstelėti į teatro užkulisius. Užlipę ant scenos vaikai sužinojo, kiek ir kokios garso, šviesų įrangos turime. Atvėrę dirbtuvių duris pamatė, kaip kuriamos spektaklių dekoracijos ir aktorių kostiumai", – NKDT Kultūrinės edukacijos vadybininkės Skaistės Jurėnės teigimu, nemažai daliai pradinukų tokia edukacinė programa buvo pirmoji pažintis su teatru. Vyresnėliams, kurie šiemet prisijungė prie programos, – diskusijų platforma.

Kultūros paso programai teatras šiemet paruošė aštuonis spektaklius. Į "Lė-kiau-lė-kiau" ar "Vasarvidį" bilietai išgraibstyti iki pat gruodžio pabaigos.

"Mes – repertuarinis teatras, todėl, skirtingai nei mažesni teatriukai ar trupės, bilietų negalime įkelti į kultūros paso sistemą. Laukiame pedagogų skambučių ir derinamės, – S.Jurėnės teigimu, susidomėjimas teatro repertuaru labai didelis, todėl tenka ieškoti sprendimų. – Jei susikooperuoja kelios klasės ir taip užpildo didžiąją dalį salės, vaidiname papildomą spektaklį specialiai kultūros pasui.

Išleis visus pinigus

Vienos dalies spektaklis "Lė-kiau-lė-kiau", pasakojantis apie paauglių gyvenimo ritmą, bėgimą paviršiumi ir norą patirti kuo daugiau, baigiantis spaliui, į Kauną priviliojo kone pusšimtį Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos septintokų. Išsirikiavę eilute prie įėjimo, šie nekantriai skaičiavo minutes, kol bus įleisti į salę.

"Pusseserė iš Kauno sakė, kad labai geras spektaklis. Neabejoju, ir man patiks", – arčiausiai durų stovėjusi gimnazistė džiaugėsi ir mokytojos pasirinkimu, ir laiku, praleistu Kaune.

Bilietas į spektaklį – 12 eurų. Jau žinau, ką veiksime su likusiais.

Prieš teatrą moksleiviai aplankė Istorinę Lietuvos Respublikos prezidentūrą, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, pasistiprino vienoje miesto kavinių, o po spektaklio, jei nelis lietus, žadėjo stabtelėti Raudondvaryje.

"Labai smagu, kad yra tokia programa, leidžianti vaikams ir paaugliams plėsti savo akiratį. Šiandien mes turėjo progą apsilankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Didelei daliai vaikų tai buvo pirmas kartas", – kalbėjo Jurbarko progimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Juščienė.

Metiniam mokinio kultūros pasui, anot pedagogės, skiriama 15 eurų suma. Po apsilankymo Kaune kiekvienam gimnazistui liko po 3 eurus.

"Bilietas į spektaklį – 12 eurų. Jau žinau, ką veiksime su likusiais, – D.Juščienė prasitarė, kad kitas kultūros paso renginys numatytas lapkritį. – Tada jau ne mes, o pas mus atvažiuos menininkai ir pasakos apie senuosius muzikos instrumentus."

Dvi medalio pusės

Kultūros paso paslaugų kainos siekia nuo keliasdešimties centų iki 15 eurų – ši suma yra didžiausia leistina paslaugai. Todėl mokyklos gali rinktis – kelias pigiau įkainotas ar perpus mažiau brangesnių paslaugų.

Tiesa, iš pedagogų pasigirdo kalbų, kad už kai kurias kultūros paso paslaugas prašoma daugiau nei įprastai. Tarkim, spektaklis, kuris kitiems atsieina 3 eurus, moksleiviams, atvykstantiems pagal programą, įkainotas kone dvigubai daugiau. Tokia tendencija stebima ir didmiesčiuose, ir regionuose.

Paslaugų kainų skirtumų problema Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai žinoma. Ją atstovai motyvavo padidėjusiomis išlaidomis kituose sektoriuose.

Pastabų kultūros pasui turėjo ir patys paslaugų teikėjai. Programa, anot jų, iškreipia rinką.

"Organizuodami gastroles į regionus neretai sulaukiame komentarų, siūlančių nevažiuoti, nes mažieji teatriukai pasiūlo po du tris spektaklius per savaitę, į kuriuos bilietai su kultūros pasu kainuoja visiškai nedaug. Savaime suprantama, kad pedagogai ir tėvai nelinkę vesti vaikų į tuos spektaklius, kur reikia patiems papildomai mokėti, – S.Jurėnė tikino šiuo metu stebinti, ar į kultūros paso programą įtraukti spektakliai nekonkuruoja su likusiais. – Kol kas tokių duomenų dar neturiu, tačiau tikiu, kad ir kitose įstaigose taip gali būti. Todėl įtraukdamas į pasą turi apgalvoti, kaip tai gali nulemti kitų spektaklių lankomumą."

Komentaras

Jana Mikulevič

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė

Šiais metais papildomai į kultūros pasą įtraukta 1 301 paslauga. Kultūros pasą papildė įvairesnės paslaugos, skirtos mokiniams nuo 1 iki 12 klasių. 2018 m. kultūros pasas buvo skirtas tik pradinukams, tai buvo tam tikras bandomasis laikotarpis. Prie kultūros paso gausiai prisijungė ne tik biudžetinės įstaigos, bet ir privačios įmonės, menininkai. Siūloma naujų ir inovatyvių paslaugų dizaino, kino, tarpdisciplininio meno, literatūros ir kitose srityse. 2018 m. projekto bandomojo laikotarpio metu jame dalyvavo 85 proc. mokyklų. Šiemet jau yra apie 90 proc. mokyklų, kurios prisijungė prie kultūros paso ir bent kartą su mokiniais pasinaudojo kultūros paso teikiamomis paslaugomis. Šis projektas yra kompleksinis, todėl mums labai svarbu ir toliau tęsti priemonės įgyvendinimą, siekiant tobulinti administravimą tiek paslaugų teikėjams, tiek mokykloms.