Paminklui statyti siūlomos trys Kauno vietos: Rotušės aikštė, Laisvės alėja ties Centriniu paštu bei Nepriklausomybės aikštė prie Įgulos bažnyčios.

Iki šiol daugiau nei 600 kauniečių savo balsą atidavė už Rotušės aikštę. 470 balsavusiųjų norėtų, jog J. Vileišio paminklas atsirastų  Laisvės alėjoje, o beveik 300 apklaustųjų pasirinko Nepriklausomybės aikštę. Dar 60 kauniečių pasiūlė kitas miesto vietas: Santakos parką, Vienybės aikštę, V. Putvinskio gatvę.

„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J. Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė – Bagdonienė.

Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra, kurios aukštis sieks apie 2,4 m aukštį, buvusį Kauno burmistrą vaizduoja realistiškai, tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Planuojama, jog paminklas bus pastatytas dar šįmet.

„Idėjos iniciatoriai – užsienyje gyvenantys Kauno patriotai, vieni iš ankstyvesnės pokario emigracijos, kiti – ekonominiai migrantai iš naujos kartos. Jie visi nori įteikti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie laiko brolius Vileišius tautos didvyriais, o Joną Vileišį – Kauno patriarchu“, – sakė išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.

Amerikos lietuvių iniciatyvą suskubo paremti ir Vilniuje įsikūręs Vileišių fondas.

„Sovietmečiu Vileišių pavardė buvo sąmoningai neskelbiama. Sovietai stengėsi, jog ji būtų pamiršta kaip nepriklausomos Lietuvos istorijos dalis. Prosenelis buvo paprastas ir kuklus, tačiau nepagrįstai užmirštas žmogus“, – teigė J. Vileišio proanūkis, asociacijos „Vileišių fondas“ pirmininkas Gediminas Tursa.

Balsavimas vyksta čia.