Kūrybingos bendruomenės – Kauno rajono savivaldos variklis

– Ar pritariate nuomonei, kad savivalda neįmanoma be stiprios ir aktyvios vietos bendruomenės?

– Bendruomenės yra demokratinės savivaldos pamatas. Galime planuoti investicijas, tvarkyti infrastruktūrą, kurti įvairias programas, tačiau niekas geriau už vietos žmones nežino, kuo gyvena jų miestelis ar kaimas, ko jame trūksta ir ką būtų galima padaryti geriau.

Kauno rajonas labai įvairus, todėl ir bendruomenių poreikiai skirtingi. Vienur žmonės susitelkia tam, kad atsirastų vaikų žaidimų ar sporto erdvės, kitur sprendžia susisiekimo ar infrastruktūros klausimus, organizuoja kultūrines veiklas, puoselėja vietos tradicijas. Kartais bendruomenė prasideda nuo labai paprasto dalyko – noro pažinti šalia gyvenantį žmogų, susitikti ir ką nors nuveikti kartu.

Mums ypač svarbu, kad bendruomenės ne tik pasakytų, ko trūksta, bet ir ateitų su idėjomis, iniciatyvomis, telktų žmones. Kai gyventojai jaučiasi savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir patys nori prisidėti prie jos kūrimo, savivaldybės užduotis – juos išgirsti, palaikyti ir padėti geroms idėjoms tapti realiais darbais. Tokia partnerystė, mūsų manymu, ir yra stiprios savivaldos pagrindas.

– Kokį vaidmenį vietos bendruomenės vaidina kasdieniame savivaldybės darbe: ar jos yra tik patarėjos, ar visavertės sprendimų priėmimo partnerės?

– Bendruomenes matome kaip partneres. Dažnai jų atstovai ateina ne tik su problema, bet ir su konkrečiu pasiūlymu, kaip ją būtų galima spręsti. Bendruomenių nuomonės klausome ir planuodami darbus, rengdami projektus ar svarstydami, ko konkrečiai teritorijai labiausiai reikia.

Labai geras tokios partnerystės pavyzdys – dalyvaujamasis biudžetas. Čia gyventojai patys siūlo idėjas savo aplinkai, patys balsuoja, kurios iš jų reikalingiausios, o savivaldybė laimėjusias idėjas įgyvendina. Taigi žmogus nėra tik tas, kuriam savivaldybė ką nors padaro, – jis pats gali pasiūlyti pokytį ir prisidėti prie sprendimo. Galutinius sprendimus pagal savo kompetenciją priima savivaldybės institucijos, tačiau mums svarbu, kad iki jų būtų nueita kalbantis su žmonėmis. Kuo anksčiau į procesą įsitraukia bendruomenė, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimas iš tiesų atlieps tos vietovės poreikius.

Valerijus Makūnas / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kuo anksčiau į procesą įsitraukia bendruomenė, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimas iš tiesų atlieps tos vietovės poreikius.

– Kurie pastaraisiais metais įgyvendinti dalyvaujamojo biudžeto projektai Jums padarė didžiausią įspūdį?

– Kauno rajono gyventojai yra labai kūrybingi ir jautrūs savo aplinkai. Per šešerius priemonės įgyvendinimo metus, gyventojai pateikė net 141 idėją, kaip pagražinti ir pagerinti viešąsias erdves. Iš pateiktų sumanymų gyventojai atrinko projektus, kuriuos įgyvendina savivaldybė. Laimėjo 29 idėjos 11-oje seniūnijų: Alšėnų (penki projektai); Vandžiogalos (keturi); Domeikavos, Raudondvario – po tris; Garliavos apyl., Kulautuvos, Neveronių, Ringaudų, Babtų – po du; Čekiškės, Lapių, Zapyškio ir Užliedžių – po vieną.

Kulautuvos bendruomenė pasižymi meniniais sprendimais, kuriuos pastebėjo ir specialiuoju prizu įvertino respublikinio konkurso „Žalioji erdvė“ organizatoriai. Alšėnų seniūnijoje vietos tautodailininkės karpinių motyvais įrengtos korteno sienelės. Domeikavoje įgyvendinamas išskirtinis, menininkų kuriamas Domeikavos muzikinių skulptūrų parkas.

Skambėjimas: Domeikavoje menininkai kuria muzikinių skulptūrų parką. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Aktyvaus laisvalaikio erdvės su treniruokliais įrengtos Raudondvaryje, Babtuose, Liučiūnuose, Vandžiogaloje, Mastaičiuose, Valeravoje, Neveronyse, Ramučiuose. Išskirtinio atokvėpio vietos yra Vandžiogaloje fontanas, sveikatingumo takas Seniavos III forte, projektas „Geriausia vieta poilsiui – Raudondvaris!“ Mastaičiuose įrengta lauko padelio aikštelė, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Jonučiuose – kintamo svorio treniruoklių aikštelės.

– Kokį Kauno rajoną matote, tarkime, po penkerių metų? Jei dalyvaujamojo biudžeto priemonės finansavimas išliks panašaus lygio kaip dabar, apie kokią savivaldybės investuotą sumą galime kalbėti?

– Per šešerius dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo metus šiai priemonei skirta beveik 2 mln. eurų. Nuo 2024 m. gyventojų idėjoms kasmet skiriama po 500 tūkst. eurų. Jeigu finansavimas išliktų panašaus lygio, per artimiausius penkerius metus gyventojų idėjoms būtų galima skirti dar apie 2,5 mln. eurų.

Tačiau svarbu ne tik investuojama suma. Idėjos vertė nesibaigia vien tuo, ar ji laimi balsavimą. Matydami, kad gyventojai aktyviai palaiko tam tikrą idėją, net jei ji nesurenka pakankamai balsų, ieškome kitų galimybių jai įgyvendinti. Taip nutiko Kačerginės futbolo stadiono atveju, taip pat Noreikiškėse, kur šiuo metu įrengiamas parkas.

– Finansinė parama ir infrastruktūra yra bendruomenių veiklos pamatas. Kokias dar pagrindines paramos programas ar erdves savivaldybė siūlo bendruomenių idėjoms realizuoti?

– Infrastruktūra yra labai svarbi, tačiau tuščios erdvės savaime naudos neatneša. Todėl siekiame ir skatiname glaudų bendruomenių, seniūnijų ir kultūros centrų bendradarbiavimą. Tikime, kad bendromis jėgomis galime pasirūpinti, jog užtektų ne tik patalpų ir priemonių, bet ir, svarbiausia, žmonių, norinčių veikti ir kurti kartu.

Be dalyvaujamojo biudžeto, Kauno rajono savivaldybėje veikia dar devynios finansavimo programos bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Šioms priemonėms kasmet skiriame daugiau kaip 1 mln. eurų, o bendruomenės įgyvendina daugiau kaip 100 projektų. Finansavimo galimybės apima jaunimo ir vaikų veiklas, kultūrą, fizinį aktyvumą, vasaros stovyklas, suaugusiųjų švietimą, socialines ir prevencines iniciatyvas ir pačių organizacijų veiklos stiprinimą.

– Kokias dar paskatas taiko savivaldybė?

– Tikiu, kad viena svarbiausių paskatų bendruomenėms – žmonių įvertinimas. Didžioji dalis bendruomeninės veiklos yra savanoriška: žmonės po darbo ir savaitgaliais skiria savo laiką renginiams, projektams, aplinkai tvarkyti, vaikų ir jaunimo veikloms, padeda kaimynams ir telkia kitus. Todėl mums svarbu ne tik suteikti finansavimą jų idėjoms, bet ir nuoširdžiai padėkoti.

Nuo 2022 m. savivaldybė kasmet organizuoja Kauno rajono bendruomenių apdovanojimus – ypatingą padėkos vakarą, skirtą bendruomenėms ir žmonėms, kurie jas augina. Gyventojai, organizacijos ir įstaigos kviečiami teikti kandidatus į septynias nominacijas, kuriomis įvertinami aktyvūs bendruomenininkai, išskirtinės iniciatyvos ir projektai.

Tai ne tik proga padėkoti, bet ir galimybė visiems bendraminčiams susiburti, pabendrauti, pasidalyti metų įspūdžiais, pasiekimais ir ateities planais. Apdovanojimai taip pat leidžia bendruomenėms pamatyti vienų kitų darbus, pasisemti idėjų, užmegzti naujų pažinčių ir kurti bendrus projektus. Šiuo metu kaip tik laukiame kandidatų sąrašo. Iki spalio 9 d. užpildytą anketą galima siųsti e. paštu [email protected].

Taip pat skatiname Kauno rajono bendruomenes savo iniciatyvas pristatyti ir nacionaliniuose konkursuose bei apdovanojimuose – tai galimybė ne tik sulaukti įvertinimo, bet ir pasidalyti savo patirtimi ir geraisiais pavyzdžiais su visa Lietuva.

– Kauno rajonas yra išskirtinis savo demografiniu augimu ir kultūriniu identitetu. Kaip stiprios bendruomenės padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijų puoselėjimo ir sparčios regiono modernizacijos?

– Labai svarbu, kad naujakuriai ne tik čia apsigyventų, bet ir jaustųsi savo miestelio ar kaimo dalimi. Bendruomenės padeda susipažinti, įsitraukti į veiklas, atrasti vietos istoriją, gamtą ir tradicijas, rengia žygius, kuria naujas šventes ir kultūrines iniciatyvas.

Stiprios bendruomenės padeda užtikrinti sklandesnį informacijos judėjimą – gyventojus pasiekia aktuali informacija apie planuojamus projektus, infrastruktūros atnaujinimą, rekonstrukcijas, atliekų surinkimą ir kitus pokyčius, o bendruomenės gali išgirsti žmonių poreikius, problemas ir juos perduoti savivaldai.

Sparčiai augančiame krašte jos padeda išlaikyti ryšį su vietos žmonėmis, puoselėti tradicijas ir kartu priimti naujoves. Tai tarsi tiltas, leidžiantis mūsų kraštui modernėti kartu išlaikant bendruomenės poreikius, ryšį ir identitetą.

– Kauno rajone veikia daug bendruomeninių organizacijų. Kuriose seniūnijose jų daugiausia?

– Daugiausia – aštuonios – registruotos Vilkijos apylinkių seniūnijoje, po penkias veikia Samylų, Babtų ir Ringaudų seniūnijose. Tačiau vien bendruomenių skaičius neparodo tikrojo jų aktyvumo. Pvz., Batniavos, Valdžiogalos ir Linksmakalnio seniūnijose veikia po vieną bendruomenę, tačiau savo iniciatyvomis jos tikrai nenusileidžia seniūnijoms, kuriose bendruomenių yra daugiau.

Ten, kur bendruomeninis aktyvumas mažesnis, stengiamės jį skatinti – informuojame apie finansavimo galimybes, konsultuojame rengiant projektus, kviečiame dalyvauti dalyvaujamajame biudžete, bendrose iniciatyvose ir dalytis gerąja patirtimi. Labai svarbus ir kitų bendruomenių pavyzdys. Pamačius, kad kaimyninėje gyvenvietėje susitelkus pavyko surengti renginį, sutvarkyti erdvę, dažnai atsiranda noras pabandyti ir patiems.

Išradingumas: Al­šė­nų se­niū­ni­jo­je vie­tos tau­to­dai­li­nin­kės Jur­gi­tos Zin­kie­nės (dešinėje) kar­pi­nių mo­ty­vais įreng­tos kor­te­no sie­ne­lės. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

– Ko palinkėtumėte Kauno rajono bendruomenių lyderiams, kurie savo savanorišku darbu kasdien kuria gražesnę aplinką ir stiprina kaimynystės ryšius?

– Linkiu nepritrūkti idėjų, energijos ir žmonių šalia, kurie pasakytų: „Darom kartu.“ Bendruomenės stiprybė nėra vien jos pirmininkas – ji atsiranda tada, kai atsakomybę ir darbus pasidalija daugiau žmonių.

Dar labai svarbu pasidžiaugti tuo, kas padaryta. Kartais pokytis prasideda nuo nedidelės iniciatyvos, o po kelerių metų jau sunku įsivaizduoti savo miestelį ar kaimą be jos. Linkiu ir toliau drąsiai siūlyti idėjas, burti žmones ir žinoti, kad jūsų darbas Kauno rajonui yra nepaprastai svarbus.