Labdaros vakare neįgaliųjų įeigoms Pažaislyje įrengti paaukota daugiau nei tikėtasi

Susirinkusieji Pacų laikus menančioje, brolių kamaldulių ordino simbolika dekoruotoje salėje ragavo, remiantis istoriniais šaltiniais, atkurtą XVII a. Pažaislio fundatorių vakarienę ir vynus iš Europos vienuolynų.

Mintis surengti iškilmingą vakarienę, kurios metu būtų aukojama kilniais tikslais, kilo dviem moterims – viešbučio ir restorano „Monte Pacis“ direktorei Indrai Ramanauskienei bei labdaros ir paramos fondo „Esu šalia“ prezidentei Jurgitai Paškevičiūtei.

„Aš esu asmeninis pavyzdys, ką Pažaislis gali duoti žmogui. Linkiu ir jums atrasti ypatingą ryšį su šia vieta. Tai, ką paaukosite, yra ne Pažaisliui, ne vienuolėms, o mums patiems“, – susirinkusiuosius aukoti kvietė I.Ramanauskienė.

Vakaro viešnia rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė atskleidė savo asmeninį santykį su Pažaisliu. „Tai – vieta, kurią aš įsimylėjau jos dar gerai nepažinodama. Tai buvo kaip fantomas, meilė iš pirmo žvilgsnio. Aš aprašiau šią vietą – turbūt daugelis atpažino – knygoje „Danielius Dalba ir kitos istorijos“. Rašytojo Dalbos prieglobstis yra būtent Pažaislio vienuolynas, kurį aš pažinojau kaip menotyrininkė. Jis tuo metu buvo beveik avarinės būklės, buvo tik vienuolės įsikrausčiusios, – pasakojo rašytoja. – Dabar mes esame labai gražioje puošnioje salėje, mėgaujamės maistu, esame gražiai pasipuošę, bet iš tiesų šios vietos stebuklas ir magija yra tai, kas kitapus kiemo – bažnyčia, Dievo buveinė. Tai yra stebuklas, padėjęs šiai vietai išlikti per šimtmečius nesunaikintai. Joje gyvavo viltis, grožis, meilė, Dievo tiesa.“

Rašytoja vylėsi, kad, pasak jos, kelią į viltį, pas Dievą pavyks nutiesti ir tiems žmonėms, kurių pasaulis yra labai sumažėjęs dėl fizinių kliūčių.

Kristina Sabaliauskaitė

Vakaro viešnia prisipažino, kad Pažaislis jai nutiesė kelią į viltį, ramybę ir save. „Čia mano yra labai daug parašyta vienumoje, visiškai užsidarius. Čia per Žolinę aš padėjau paskutinį tašką „Silva Rerum“ tetralogijoje. Tada pradėjo skambėti varpas, šaukti tikinčiuosius į pamaldas“, – simbolinius ženklus pastebėjo rašytoja.

Čia per Žolinę aš padėjau paskutinį tašką „Silva Rerum“ tetralogijoje. Tada pradėjo skambėti varpas, šaukti tikinčiuosius į pamaldas.

Vakaro metu surengtame aukcione pristatyta K.Sabaliauskaitės dovana, kurią paruošti padėjo jos dukra.

„Mano dukra labai gražiai pasakė, kad reikia aukoti tai, kas tau yra brangiausia. Aš labiausiai vertinu privatumą, todėl nusprendžiau šiek tiek jo atskleisti. Mano dovana aukcionui – visų mano knygų pirmųjų laidų egzemplioriai su autografais. Be to, skaitytojai manęs vis klausia, kaip aš rašau. Aš labai nenoriai pasakoju, nes man tai yra labai intymus procesas. Dalį to intymumo paaukosiu, nes kita dalis mano dovanos aukcionui – grojaraštis, kurio aš klausiau rašant „Silva Rerum“. Čia yra nuo klasikinės muzikos iki jūs nustebsite, ko“, – intrigavo rašytoja.

Brangiausiai aukcione parduotas dailininko Gintauto Vaičio paveikslas – Kamaldulių Dievo Motinos refleksija, sukurta vietoje dažų naudojant smėlį. Paveikslas su šv. Mišių vyno buteliu ir K.Sabaliauskaitės įsipareigojimu parinkti paveikslui tinkančius rėmus parduotas už 3200 eurų.

Vakaro metu labdaros ir paramos fondui „Esu šalia“ iš viso paaukota daugiau kaip 17 tūkst. eurų neįgaliųjų įeigoms įrengti. „Tokiuose darbuose mes matome prasmę. Netrukus skelbsime konkursą, duosime užsakymą tiems, kas pasiūlys geriausią kainą. Surinktų lėšų tikrai užteks įeigoms įrengti, galiu pasakyti tai kaip projektą sukūrusi architektė“, – pastebėjo J.Paškevičiūtė.

Pasak fondo prezidentės, kitų metų pradžioje įeigos jau turėtų būti įrengtos.

Labdaros vakare dalyvavo ir vienuolyne šeimininkaujančios seserys kazimierietės. „Niekada žmogui nekenkia daryti gera“, – iniciatyvą paaukotomis lėšomis įrengti įeigas neįgaliesiems įvertino sesuo Lidija Edita Šicaitė.