Kaip užtikrinti, jog po Laisvės alėjos rekonstrukcijos į šioje gatvėje veikiančias įstaigas galėtų patogiai patekti judėjimo negalią turintys kauniečiai? Atsakymų į šį ir kitus opius klausimus ieškojo prie vieno stalo susėdę miesto vadovai ir įvairių organizacijų atstovai.

Kauno miesto vicemero Povilo Mačiulio iniciatyva ketvirtadienį surengtame pasitarime architektas Šarūnas Kiaunė pabrėžė, jog po rekonstrukcijos Laisvės alėjos grindinys išliks tame pačiame aukštyje kaip ir dabar. Projekto autorius akcentavo, jog pastatų išorėje esantys laipteliai ir pandusai turės būti panaikinti, o judėjimo negalią turinčių žmonių patekimas į pastatus bus užtikrintas sprendimais pastatų viduje.

„Įvažos į pastatus nėra Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto dalis. Priėjimus neįgaliesiems turės įrengti patys verslininkai ar gyventojai“, - sakė architektas Š. Kiaunė.

Pasitarime dalyvavę įvairių neįgalius asmenis vienijančių organizacijų atstovai nuogąstavo, jog ne visi Laisvės alėjoje veikiantys verslininkai yra pasiryžę savo lėšomis įrengti judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytas įvažas. Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovės Nijolės Milkevičienės teigimu, verslininkams, kurie įrengs priėjimus neįgaliesiems, būtų galima taikyti kokias nors mokestines lengvatas.

„Matėme, kad šiuo opiu klausimu trūksta dialogo. Būtini sprendimai buvo atidėliojami, todėl nusprendėme surengti šį susitikimą. Kol Laisvės alėjoje vyksta griovimo darbai, dar nevėlu surasti visiems priimtinus sprendimus“, - pasitarime kalbėjo vicemeras P. Mačiulis.

„Projektuojant Laisvės alėjos rekonstrukciją buvo priimtas kompromisinis sprendimas, jog grindinio aukštis išliktų toks kaip dabar. Problema yra ta, jog šalia alėjos esantys patalpų turėtojai pagal Statybos techninį reglamentą privalo užtikrinti, jog būtų galima patekti į jų valdomas patalpas. Laisvės alėjos projektuotojas to išspręsti negali. Juk aišku, jog sutvarkius Laisvės alėją visiems miestiečiams bus didžiulė nauda, o ir tų pačių patalpų vertė išaugs. Laisvės alėja turi būti pritaikyta visiems žmonėms: ir seniems, ir mažiems, ir turintiems regėjimo ar judėjimo negalią. Todėl logiška, kad pandusų problema turi būtų išspręsta patalpų viduje“, - kalbėjo Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

„Daugelis Kauno verslininkų yra sąmoningi ir socialiai atsakingi. Geriausias to pavyzdys - rekonstruotas A. Juozapavičiaus prospektas. Po esminio atnaujinimo pastatus nupirkę verslininkai visais atvejais savo lėšomis įrengė priėjimus neįgaliesiems, aplink pastatus sutvarkė aplinką“, - diskusijos metu kalbėjo sakė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pasitarimo dalyviai sutarė, jog dialogą su Laisvės alėjoje veikiančiais verslininkais koordinuos rekonstrukciją prižiūrintys Miesto tvarkymo skyriaus atstovai.