Tvarkoma upės vaga

„Sutvarkyta Nemuno salos akvatorija ir įrengta prieplauka ateityje taps dar vienu traukos centru. Tai ypač svarbu mūsų turizmui. Kaunas – upių miestas, todėl artėjančių pokyčių laukiame ir jais džiaugiamės“, – sakė mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Šiemet pavasarį VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų ir atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais.

Lygiagrečiai darbai prasidėjo šalia „Žalgirio“ arenos, kur darbuojasi VVKD žemsiurbė „Upyna“ ir ją aptarnaujantys laivai.

„Į viską žiūrime kompleksiškai. Kaunas ir visa jo teritorija, kur teka Nemunas, mums yra prioritetas. Šių metų tikslas – maždaug 3 kilometrų sutvarkyta atkarpa nuo Nemuno salos iki santakos. Tada šioje teritorijoje bus galima pilnai vykdyti pramoginę ir keleivinę laivybą“, – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Po Kauno apylinkes plukdys atnaujintas Vidaus vandens kelių direkcijos 100 vietų keleivinis laivas „Žalgiris“, kuris keliaus nuo Nemuno salos iki pat Kulautuvos.

Įrengs prieplauką

VVKD vadovas pridėjo, kad darbus Nemuno salos akvatorijoje planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Tada bus pastatyta prieplauka, prie kurios numatyta galimybė švartuotis minėtų paskirčių laivams.

„Veiksmus deriname su Kauno savivaldybe. Vos išvalius akvatoriją, atsiras galimybė laivams ne tik apsisukti, bet ir prisišvartuoti prieplaukoje, kurią planuojame pastatyti šio mėnesio pabaigoje. Norime, kad miesto gyventojai ir svečiai turėtų galimybę atplaukti į pačią miesto širdį.

Tačiau turime ir daugiau naujienų – po Kauno apylinkes plukdys atnaujintas Vidaus vandens kelių direkcijos 100 vietų keleivinis laivas „Žalgiris“, kuris keliaus nuo Nemuno salos iki pat Kulautuvos“, – artimiausiomis naujienomis dalijosi V. Vinokurovas.

Ateities planuose – šliuzas

Pasak VVKD generalinio direktoriaus, kitąmet Nemune darbai numatyti Kauno hidroelektrinės link. O būtent ten ilgiausią Lietuvos upę atkerta daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka.

Dar praėjusio mėnesio pabaigoje Kauno miesto vadovai inicijavo siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo. Neabejojama, kad tai galėtų paspartinti upeivystės atgaivinimą.

„Matome, kad upės vagos valymas ir gilinimas kyla Nemunu aukštyn Kauno hidroelektrinės link, todėl mūsų iškelta šliuzo idėja yra visiškai savalaikė. Jei laivai galės pasiekti vadinamąjį HES‘ą iš abiejų pusių, šliuzas tiesiog taps neišvengiamas, o drauge ir žuvitakis laisvai žuvų migracijai Nemunu“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kad šliuzo įrengimas yra daugiau nei realus, neabejoja ir V. Vinokurovas. Jo teigimu, praeityje techniškai šis inžinerinis statinys buvo suprojektuotas.

„Kauno miesto iniciatyva idealiai atitinka mūsų planus. Nemuno atkarpą iki Kauno hidroelektrinės planuojame sutvarkyti per porą metų. Tada turėsime pilnai funkcionuojantį vandens kelią ir turėsime kalbėti apie šliuzo įrengimo darbus. Tai – daugiau nei realu“, – teigė V. Vinokurovas.

VVKD vadovas pridėjo, kad Europos Sąjungoje kasmet įrengiamas ne vienas ir ne du laivų šliuzai. Tokio projekto įgyvendinimui paprastai reikia nuo 50 iki 70 milijonų eurų. Būtent šio šliuzo kaina labai priklausys nuo aplinkosauginių reikalavimų dėl žuvų migracijos užtikrinimo poreikio, sudėtingos inžinerinės situacijos (kelias, geležinkelis).

Minėti atsakymai bus gauti tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parengus projektinius pasiūlymus su kainos skaičiavimais.