Lėtas tempas: renovacijos pabaigtuvės – po 100 metų

Neatidėliojant atnaujinti, o gal net nugriauti. Priešingu atveju senų daugiabučių gyventojai bus pasmerkti kęsti nepatogumus. Ar valstybė tikrai nori padėti ar iš renovacijos tik uždirbti?

Mažiau dešimtadalio

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 38 tūkst. daugiabučių, juose gyvena daugiau kaip pusė šalies gyventojų. 90 proc. jų (35 tūkst.) pastatyti iki 1993-iųjų ir yra energiškai neefektyvūs, jų šiluminės energijos sąnaudos dukart didesnės nei vėliau pastatytų namų.

Daugiabučiai pradėti modernizuoti 2005 m., įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą jų atnaujinimo programą. Tačiau iki 2014 m. jų modernizuota vos 523 iš 35 tūkst., t.y. vidutiniškai po 58 kasmet. Norint paspartinti šį procesą 2013 m. savivaldybėms rekomenduota savo teritorijose atrinkti energiškai neefektyviausius daugiabučius, parengti jų renovavimo programą. Procesas kiek paspartėjo, tačiau, kaip nustatė valstybės auditoriai, iš 2 329 atrinktų iki pernai liepos renovuota tik kiek daugiau nei pusė (56,6 proc.). Pernai renovuoti 235 namai.

Apskritai Vyriausybės Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ambicinga nepavadinsi – iki šių metų pabaigos turėtų būti modernizuoti vos 4 tūkst. daugiabučių. Tačiau, panašu, ir šis kuklus tikslas vargu ar bus pasiektas: Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, per visą programos laikotarpį nuo 2005 m. buvo atnaujinta tik apie 3 tūkst., tai yra vos dešimtadalis.

"Net jeigu pavyktų iki šių metų pabaigos renovuoti visus planuotus 4 tūkst. daugiabučių, pagal dabartinius tempus visi energiškai neefektyvūs namai būtų modernizuoti tik 2120 m., t.y. po 100 metų", – sako Tadas Čiblys, Valstybės kontrolės (VK) Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius, pristatydamas naujausią VK auditą "Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)".

Modernizavus daugiabučius, jie ne ilgiau tarnauja, o gyvenimas juose būna šiltesnis, pigesnis, patogesnis. Bet nauda – ne tik jų gyventojams: gražesni namai – gražesnis visas miestas, be to, didėja energijos vartojimo efektyvumas, tad taip mažinamas anglies dioksido išmetimas ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. O tam tikslui Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ir įpareigoja, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir būtų ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į energijos nevartojančius.

Tačiau VK audito rezultatai rodo, kad daugiabučių modernizavimo procesas tobulintinas, į jį nepakankamai įtraukiami butų savininkai. Dažnai jų požiūrį lemia matomi prasti kitų namų pavyzdžiai, kai renovavimas vyksta nesklandžiai, užsitęsia kelerius metus, kaina didelė, o rezultatas ne visuomet džiugina.

Vėluoja pusantrų metų

Atrodytų, kas gali nenorėti gyventi gražiau, šilčiau ir pigiau. Tačiau gyventojų apklausa rodo, kad keturi iš dešimties būstų savininkų nepritaria jų namo modernizavimui, nes abejoja to nauda.

Tačiau valstybė sumažino finansinę pagalbą, o pati iš to uždirba –  pasiima 21 proc. PVM už medžiagas ir darbą.

Pasak valstybės auditorių, darbų sėkmė labai daug priklauso jau nuo modernizavimo investicijų plano parengimo kokybės. Už ją atsakingi butų savininkų arba savivaldybės paskirti šių projektų administratoriai. Tačiau audite nustatyta, kad dėl investicijų planų parengimo trūkumų VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) net 78 proc. paraiškų grąžina tikslinti, o jų neištaisius beveik trečdalis atmetama. Be to, 9 proc. investicijų planų dėl juose nustatytų neatitikimų buvo tikslinami daugiabučio namo modernizavimo metu, o tai turėjo įtakos, kad apie 66 proc. jų vėluojama įgyvendinti, beveik pusė jų užsitęsė net pusantrų metų ilgiau, nei nustatyta. Pagal normas modernizavimo projekto įgyvendinimo terminas – dveji metai. Jei prie jų prisideda dar pusantrų, gyventojams tiek tenka gyventi kaip statybvietėje. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad tokie pavyzdžiai gali turėti neigiamos įtakos ir kitų namų gyventojų apsisprendimui dalyvauti modernizavimo procese.

Be to, BETA patikrinimuose nustatyta, kad trečdaliu atvejų modernizavimo darbai vykdomi su trūkumais. Valstybės auditoriai, išanalizavę 20 proc. gyventojų skundų, nustatė, kad visi jie – dėl netinkamai atliekamų projekto administratoriaus funkcijų. Dėl šios priežasties jau po statybos darbų užbaigimo gali išryškėti trūkumai, tai gali pareikalauti papildomų išlaidų jiems ištaisyti.

Pavyzdžiui, Kauno K.Škirpos g. 2 gyventojai, praėjus trims mėnesiams po namo modernizavimo darbų užbaigimo, pateikė skundą BETA, kad rangovai modernizavimo darbus atliko ne pagal projektą: šiltinant stogą panaikintas ant jo buvęs buitinių nuotekų kanalizacijos alsuoklis, todėl jaučiamas bjaurus tvaikas.

Dalinė renovacija

Į daugiabučių modernizavimą 2005–2018 m. investuota apie 800 mln. eurų, iš jų apie 38 mln. eurų kasmet sudaro parama iš valstybės biudžeto lėšos.

Tačiau VK audite konstatuota, kad Aplinkos ministerija (AM, ji atsakinga už valstybės politikos formavimą, organizavimą, koordinavimą ir jos įgyvendinimo kontroliavimą būsto srityje), skelbdama kvietimus teikti paraiškas dėl daugiabučių modernizavimo, neįvertino projektų finansavimo galimybių. 2017–2018 m. BETA suderinto projektų lėšų poreikis (519,9 mln. eurų) beveik dukart didesnis, nei buvo susitarta su finansuotojais dėl lengvatinių kreditų suteikimo. Neįvertinus projektų finansavimo galimybių, suformuotas per didelis įgyvendinamų projektų skaičius, tad gali būti neužtikrintas finansavimas laiku, net gali tekti stabdyti kai kurių projektų įgyvendinimą.

Pavyzdžiui, 2017–2018 m. vidutiniškai modernizuota 62,7 proc. planuotų atnaujinti daugiabučių. Viena priežasčių – lėšų trūkumas, butų ir kitų patalpų savininkams suteikiant lengvatinius kreditus daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti. Be to, pripažįsta AM, esant dideliam projektų srautui, kyla rizika, kad rinkoje esantys rangovai bus nepajėgūs juos įgyvendinti.

"Ar valstybė gali skirti daugiau lėšų renovavimui paremti, tai jau politinis klausimas. Bet siūlytume sudaryti sąlygas tai įgyvendinti etapais, taip spartinant energijos sutaupymą. Reikia išnaudoti šią galimybę padidinti savininkų įsitraukimą į modernizavimo procesą", – sako VK atstovas T.Čiblys.

Tiesa, nuo šių metų priėmus Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimus bus galima gauti valstybės paramą namo šilumos punktų, šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų modernizavimui, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą. VK siūlo valstybės paramą teikti ne tik šilumos punktams modernizuoti, bet ir kitoms energijos vartojimo efektyvumą didinančioms priemonėms, taip sudarant galimybę namų modernizavimą įgyvendinti etapais.

Beje, VK audite pastebėta, kad pasinaudojus valstybės parama didžiausias (iki 80 proc.) šiluminės energijos sutaupymas pasiekiamas, kai, įrengus saulės kolektorius ir šilumos siurblius, daugiabučiai namai atsijungia nuo miesto šilumos tiekimo centralizuotų tinklų. Tačiau tai nedera su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslu didinti centralizuotai tiekiamos šilumos naudojimą, kad 90 proc. vartotojų būtų prijungta prie centrinio šildymo sistemos.

Gal kryptis neteisinga? Pasak T.Čiblio, tokių atsijungimo atvejai dar pavieniai, tad išvadų pagal juos daryti negalima.

Per patikrinimus nustatyta, kad trečdaliu atvejų modernizavimo darbai vykdomi su trūkumais.

Nėra net strategijos

"Renovavimas turėtų vykti sparčiau. Gyventojų apsisprendimas čia lemiamas veiksnys. Taip, finansinė parama tam mažėjo, bet projektai nemažai daliai žmonių ir dabar patrauklūs, gaunama daug paraiškų. Tačiau renovavimo procesas turi būti tobulinamas pradedant nuo projektų rengimo, kad gerėtų būsto savininkų požiūris į namų atnaujinimą ir daugiau jų įsitrauktų į šiuos procesus", – pabrėžia T.Čiblys.

Pasak jo, pasaulyje yra įvairiausių pavyzdžių, kaip spartinti renovaciją. Vienas jų – vadinamoji mažoji renovacija – pavienių priemonių diegimas. Projektai trumpesni, pigesni, bet padeda didinti energinį efektyvumą. Šia kryptimi nuo šių metų pradėta eiti, bet, valstybės auditoriaus nuomone, reikėtų remti ne vien šildymo sistemų atnaujinimą.

Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis siūlo visų pirma valstybei apsispręsti dėl esminės būsto strategijos. "Renovacija išjudinta prieš septynerius metus, kai ministru buvo Valentinas Mazuronis. Tada Seimas kviesdavo ministrą, klausdavo, ką, ministre, padarei, kad ji vyktų. Šiandien būsto, kaip nacionalinio turto, klausimas nustumtas į šoną, net panaikinta būsto strategija. AM nežino, kuria kryptimi einama, todėl daro tai, kas tuo momentu populiaru. Toks dabar požiūris", – piktinasi J.Antanaitis.

Jis primena, kad strategijoje buvo įrašyta, jog daugiabučiai yra Lietuvos nacionalinis turtas, nurodyta, kiek jų turime renovuoti iki 2020 m. Tačiau, pasak J.Antanaičio, pamatę, kad nespės įgyvendinti tikslo, valdžia nieko kito nesugalvojo, tik panaikinti strategiją. Tad kitų sričių strategijas Lietuva turi, o būsto – ne. "Dabar renovacija tevyksta iš inercijos ir BETA vadovo bei kolektyvo dėka", – sako Būsto rūmų vadovas ir priduria, kad mokytis yra iš ko, tik reikia to norėti. Jo manymu, Lietuvai itin tiktų Estijos pavyzdys.

Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Ričardas Kenstavičius primena, kad kai valstybė pažadėjo daugiau prisidėti prie renovacijos, ir gyventojai tam buvo pasiryžę masiškai. "Tačiau valstybė sumažino finansinę pagalbą, o pati iš to uždirba –  pasiima 21 proc. PVM už medžiagas ir darbą. Štai Lenkija ėmė ir renovavo. Deja, mūsų valstybės požiūris į mokesčių mokėtoją kitoks, mūsų valstybė tik nori uždirbti iš renovacijos", – apgailestauja R.Kenstavičius ir primena, kad žmonės, renovuodami savo namą, puošia visą miestą. Be to, mažina užterštumo lygį, taupo energetinius išteklius, vadinasi, prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

T.Kenstavičiaus nuomone, kai kuriuos namus, kad ir Vilijampolėje, jau gal reikia griauti, o ne renovuoti. Architektas Algirdas Kaušpėdas yra siūlęs senus daugiabučius, kurie yra geroje vietoje, griauti ir statyti naujus. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, taip daroma. Bet tam reikia turėti rezervinį fondą juose gyvenančių žmonių būstui. Lietuva to neturi.

Faktas, kad valstybė apskritai neturi matymo, ką daryti su senais daugiabučiais, tiksliau, kaip padėti didžiajai daugumai juose gyvenančių šalies gyventojų ir kaip įgyvendinti europines direktyvas mažinti taršą. Kai kurpiami tokie planai, kad senų namų renovacija būtų baigta po 100 metų, primena prastą komediją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

plesikai

plesikai portretas
sitos renovacijos tai tik pasipelnimas bankams ir statybu bendrovems,zmones ilenda i skolas,o seimunai,vyriausybes institucijos svaisto milijonus i kaire ir i desne-rupuzes,kad juos kur sik.....ius sutrauktu...

...

... portretas
Renovacija BE atsijungimo nuo 'Šildymo tinklų' - TIK pinigų IŠMETIMAS.

Algimantas

Algimantas portretas
Reikalinga daugiabučio namo renovacija ar ne...tai turėtų būti atlikta analizė,palyginimai ir tt.Ypač dėkinga situacija -praėjusiais metais Kaune, Plechavičiaus g.5 atlikta namo renovacija.Šalia šito namo -A.Ramanausko-Vanago g 2 identiškas namas, kur ruošiamas renovacijai. Gyvenu A.Ramanausko -Vanago g.2 name,žinau keletą trūkumų -juos įšvardinsiu ( tai liečia šil.energijos sunaudojimą name) .1. Šil.energiją iš šilumos tiekėjo perkame namo šildymui ir karšto vandens ruošimui atskirai . Iš šito punkto seka dvi blogybės: a) gyventojų deklaruotas karšto vandens kiekis su vandens kiekiu prieš pašildytuvą kiekvieną mėn.skirias ( -40+/-10m3) ,gyventojų deklaruojamas vandens kiekis apie 100m3 Karšto vandens tiekėjas AB"Kauno energija'' b)nesudarytas namo šildymo ir karšto vandens sistemų aprašas, pagal esamus reikalavimus Skaityti -šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių taisyklės 311punktas.Pašalinus trūkumus, būtų realus pakyginimas su renuovotu.
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių