Kaune studijuojantį indą darbas susiranda pats

Ilgiau nei trejus metus Lietuvoje gyvenantis ir jau lietuviškai pramokęs indas teigia jokių kultūrinių skirtumų nepatiriantis.

Paklaustas, ką atsakytų tarptautiniams studentams, kurie neranda nei darbo, nei praktikos vietų Lietuvoje, studentas gūžteli pečiais: „Jie matyt per mažai ieško“. Jis teigia išnaudojęs visas galimybes, kurias teikia universitetas, ir siūlo visiems siekti savo tikslų „100 procentų“.

Kalbėdamas, indas biomedicinos srities inžinierius nuolat įterpia lietuviškų žodžių ir sakosi, kad susikalba su visais: „Kai, kalbėdamas lietuviškai, nežinau kokio nors žodžio, sakau garsiai: „Kaip pasakyti, kaip pasakyti“... ir žmonės padeda“.

Vaikinas įsitikinęs, kad lietuviai – labai draugiški, o jeigu kartais atrodo, kad jie noriai bendrauja tik tarpusavyje ir tik savo kalba, reikia pačiam žengti pirmą žingsnį.

Sklandus įsidarbinimas – įmonės pastangomis

B. Bajpai neneigia, jog užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje yra gana sudėtinga. Jis sakosi girdėjęs istorijų, kai atsisakoma suteikti darbo leidimus, tačiau jo atveju viskas vyko sklandžiai ir greitai.

„Darbo leidimo gavimo procesas gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Tai nepatogu nei įmonei, nei kandidatui. Pavyzdžiui, mane įmonė pradžioje įdarbino kaip praktikantą. Tai buvo jų sprendimas ir aš esu labai dėkingas už tokį palaikymą ir konstruktyvų sprendimą“, – sako jaunasis inžinierius.

Jis teigia, kad šiandien, įveikęs visus biurokratinius sunkumus, jis mielai gali pakonsultuoti užsieniečius, kurie ieško darbo Lietuvoje.

Studijų metais stažavosi Danijoje

Nuo rugsėjo Basant – KTU doktorantas Sveikatos telematikos mokslo institute. Susižavėjęs instituto vadovo profesoriaus Armino Ragausko darbu, jis vienos konferencijos metu pats profesoriaus paklausė, kokių yra galimybių atlikti doktorantūros tyrimus šiame institute.

„Darbą derinti su mokslu nesudėtinga – tiesiog turi įgyvendinti projektus, už kuriuos esi atsakingas. Įmonei nėra svarbu, kokiu laiku dirbsi, svarbu, kad būtų padarytas darbas. Mūsų įmonėje dirba ne vienas KTU doktorantas; be to, kuo aukštesnės kvalifikacijos, kuo profesionalesni įmonės darbuotojai, tuo geresnius produktus ji gali pasiūlyti“, – teigia inžinieriumi medicinos įrangos įmonėje dirbantis indas.

Studijų metais B. Bajpai buvo išvykęs stažuotis pagal „Erasmus“ studijų mainų programą į Daniją – dirbo Odensės universitetinės ligoninės radiologijos skyriuje.

„Jaučiau, kad tas darbas – ne man. Man viskas gerai sekėsi, ir sritis – medicinos įrangos priežiūra ir tobulinimas – yra man artima, tačiau nenorėjau dirbti ligoninėje“, – prisimena B. Bajpai.