Šeimos gydytojos iškviesti greitosios pagalbos medikai 85-erių kaunietę nuvežė į Kauno klinikas. Šios po dešimties valandų pervežė į Kauno klinikinę ligoninę, iš kurios vis vien teko keliauti namo.

Išvežė su greitąja

Kaunietei Jadvygai Kilmanienei sausio 1-ąją sukaks 85-eri. Nesunku suprasti, kad, nugyvenus tiek metų, sveikata šlubuoja, tačiau moteris labai myli gyvenimą, yra guvi ir išmintinga.

Vieną pirmadienį Jadvyga pasijuto prastai ir visą dieną išgulėjo lovoje. Artimieji ragino kreiptis į gydytojus. Savijautai negerėjant, moteris nuėjo į kitapus gatvės, kurioje gyvena, esančią šeimos kliniką.

"Anytos šeimos gydytoja Jūratė Dirmeikienė tuo metu nedirbo, bet priėmė jos kolegė. Pamatavusi kraujospūdį, užrašiusi kardiogramą ji pasakė, kad kviečia greitąją medicinos pagalbą ir anytą veža į ligoninę", – pasakoja Jadvygos marti Ingrida Kilmanienė.

Ligonė dar parėjo namo pasiimti dokumentų ir pižamos, chalato, dantų šepetėlio.

"Kai greitosios pagalbos medikai nuvežė anytą į Kauno klinikas, buvo vidudienis, apie pusę dvyliktos. Apie pusę dešimtos vakaro anyta mums telefonu pasakė, kad, praleidus visą dieną Klinikų Priėmimo skyriuje, į stacionarą jos neguldo, bus pervežta į Kauno klinikinę ligoninę", – tęsia pasakojimą I.Kilmanienė.

Diagnozavo krūtinės anginą

Pati ligonė J.Kilmanienė iš medikų buvo girdėjusi, kad jos būklė – priešinfarktinė, todėl stebėjosi, kad Kauno klinikose pateko ne pas kardiologus, o į bendrą Priėmimo skyrių.

"Čia vėl darė tyrimus, davė kelis vaistus. Gulėjau su visais drabužiais, tik paltą buvau nusirengusi. Vėlai vakare sako: pervežame į Kauno klinikinę ligoninę, pagal jūsų gyvenamąją vietą", – cituoja J.Kilmanienė.

Išgirdusi tokį verdiktą labai susijaudino ir išsigando, guodėsi, kad jai svaigsta galva ir naktį bus sunku orientuotis aplinkoje.

"Kelkis, Kilmaniene, einame. Taip reikia, ir viskas. Davė vežimėlį, įsėdus į jį ant manęs užvertė krepšį, kurį turėjau, ir paltą. Sakau, palaukit, leiskit apsirengti, bet tik nusijuokė, kad nesušalsiu", – apmaudo neslepia senjorė.

Ji pasidžiaugė, kad bent greitosios pagalbos automobilio, kuriuo ją pervežė į Kauno klinikinę ligoninę Laisvės alėjoje, vairuotojas buvo paslaugus.

Paskirta stebėti ligoninėje

Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad J.Kilmanienė skundėsi skausmu širdies plote, pereinančiame į papilvio sritį. Pažymėta, kad pacientei 2011 ir 2014 m. atliktas širdies kraujagyslių stentavimas. Nustatyta diagnozė – nestabili krūtinės angina, pabrėžta: rekomenduojamas tolesnis stebėjimas antrojo lygio ligoninėje.

"Buvo gal vienuolikta valanda, kai mane atvežė į buvusią Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Mačiau, valkatos sugulę. Man vėl užrašė širdies elektrokardiogramą, paėmė kraujo ištirti, pamatavo kraujospūdį. Viršutinis rodiklis buvo 200", – sako J.Kilmanienė.

Ji vaizdžiai pasakoja ir tai, kaip buvo palydėta į kambarį su keturiomis lovomis, bet nepanašiu į palatą.

"Galvoju, kokia čia palata, jei nėra jokių spintelių. Man pasakė gultis į lovą, nes prijungs lašelinę, ir išėjo. Kaip aš gulsiu? Nusirengiau. Atėjo seselė, šaukia, ko čia nusirengėte, apsirenkite, mes jūsų ilgai nelaikysime", – vėl medikus cituoja ligonė ir stebisi, kam ją iš viso reikėjo čia vežti.

Buvo pirma valanda nakties, kai baigė lašėti vaistai. Nuosprendis – važiuoti namo. J.Kilmanienė išsiverkė malonės.

"Toks jaunas gydytojas atėjo, pastovėjo ir sako: leisiu pabūti iki septynių ryto, bet ne ilgiau", – tai pasakodama J.Kilmanienė tebesijaudina ir dabar.

Girtuoklių namo neveja

Ligonę naktį iš ligoninės į namus parvežė artimieji. Po beveik paros, praleistos pas medikus, ji liko it musę kandusi.

"Išvažiavome daktarams daugiau nepasirodžius. Net išrašo apie gydymą nedavė, sakė atvažiuoti jo pasiimti kitą dieną, – apgailestauja 85 gyvenimo metus bebaigianti moteris. – Kas ten bus tame išraše? Tai, kad kraujospūdį pamatavo? Šeimos gydytoja sakė: jei vėl sveikata pablogės, kvieskis greitąją ir važiuok į Respublikinę Kauno ligoninę. Taip ir guliu dabar."

Iš tiesų Kauno klinikinės ligoninės išraše, kurį J.Kilmanienės artimieji gavo daugiau nei po savaitės, parašyta: "Gydymo eigoje skausmas sumažėjo, AKS normalizavosi. Rekomendacijos: planinė kardiologo konsultacija, šeimos gydytojo stebėjimas ir gydymas."

Senjorės artimieji džiaugiasi, kad infarktas neištiko ir močiutė sulauks garbingo jubiliejaus, bet stebisi medikų nejautrumu.

"Labiausiai mane papiktino visiška nepagarba vyresnio amžiaus žmogui. Antrą valandą nakties išstumia į lauką, visą dieną nieko nevalgiusią ir negėrusią, ir eik, kur nori. Atvažiavę anytos matėme koridoriuje ant kėdžių ramiausiai miegančius purvinus girtuoklius. Jų niekas nemeta į lauką, vadinasi, jie šiltai gulės iki ryto, o garbingo amžiaus žmogui vietos nėra", – tokia ligonės marčios I.Kilmanienės nuomonė.

Siuntimas – tik konsultuotis

Šeimos gydytoja J.Dirmeikienė dėl savo pacientės kelionių po ligonines nenustebo. Pabrėžė, kad Kauno klinikos dažnai išsiunčia ligonius į kitas ligonines.

"Indikacijų stacionariniam gydymui Kauno klinikų medikai nerado, tyrimų dėl krūtinės anginos rodikliai atitiko normą", – konstatuoja šeimos gydytoja J.Dirmeikienė.

Į klausimą, kodėl jos kolegė iškvietė greitąją medicinos pagalbą vežti pacientę į ligoninę, J.Dirmeikienė atsakė išsamiai. Pirmiausia, šeimos gydytojo kabinetuose nėra galimybių atlikti visus tyrimus, o tų, kuriuos daro, atsakymai gaunami po kelių valandų ar net kitą dieną.

"Mes sveikatos būklę vertiname tik kliniškai, nustatome jos pablogėjimą, įtariame diagnozę. Užrašome kardiogramą, bet tuo metu gali nebūti pakitimų, neretai jie išsirutulioja vėliau", – darbo patirtimi dalijasi šeimos gydytoja.

Ji žino, kad krūtinės anginos diagnozė yra pretekstas siųsti pacientą į ligoninę, bet siuntimas negarantuoja, kad ligonis tikrai bus paguldytas stacionariniam gydymui.

"Pavyzdžiui, galvos svaigimas – didžiausia pagyvenusių žmonių bėda. Gimstame ir pradedame senti, todėl kraujagyslės visiems siaurėja. Kauno klinikos negali užsiversti tokiais ligoniais, ten gydomi patys sunkiausi", – kolegas teisina gydytoja J.Dirmeikienė.

Nusiuntus į Klinikas pacientus, kuriems svaigsta galva, šeimos klinika gauna atsakymą, kad, pavyzdžiui, atlikta kompiuterinė tomograma, židininių pakitimų nenustatyta, todėl tikrai nėra indikacijų stacionariniam gydymui.

"Skaudu būna, ypač vyresniems, kai naktį namo iš Priėmimo skyriaus išleidžia. Juk ligonis gali pinigų neturėti tuo metu, gali būti pensijos negavęs. Tai socialiniai dalykai, medikų jie neturėtų liesti", – svarsto gydytoja J.Dirmeikienė.

Medikai ir įstatymai

Vis dėlto, kodėl jos pacientė J.Kilmanienė buvo nuvežta į Kauno klinikinę ligoninę, o ne iš karto iš Kauno klinikų išleista namo?

Respublikinės Kauno ligoninės generalinio direktoriaus Lino Vitkaus nuomone, praktika, kai ligoniai vežami į aukščiausio lygio ligoninę – Kauno klinikas, yra ydinga.

"Pirmiausia reikėtų vežti į antrojo lygio, o nesant galimybių ten suteikti pagalbą – pervežti į trečiojo", – sako docentas L.Vitkus.

Kauno klinikinė ligoninė, paprašius pakomentuoti jų pacientės J.Kilmanienės gydymą, pareikalavo notaro patvirtinto jos leidimo teikti informaciją apie tai. Vežti 85-erių močiutę, nesikeliančią iš lovos, pas notarą? Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas išties neleidžia medikams teikti informaciją  kitiems asmenims apie jų pacientų sveikatą. Tai, ką apie save moteris išpasakojo viešai, medikams, jų įsitikinimu, tebėra tabu.