Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslininkus didesniais nekilnojamojo turto mokesčiais.
Įstrigo valdininkų kabinetuose
Miesto valdžios sprendimas kovoti su pastatų vaiduoklių savininkais smogia ne tik tiems verslininkams, kurie, įsigiję apleistus pastatus, metų metais jų netvarko, bet ir rengiantiems jų atgaivinimo projektus.
"Lituanicos" teritorijos investuotojai parengtą detalųjį planą, apimantį ne tik savo, bet ir miestui priklausančią teritoriją Senamiestyje, skrupulingai derino visose reikiamose valdžios instancijose. Tikėjo, kad nepigūs planavimo darbai pagaliau pasieks finišą. Bet netikėtai sužinojo, kad projekto partneris, Kauno savivaldybė, jų turimus "Lituanicos" pastatus jau įtraukė į vaiduoklių sąrašus. Tad susidarė paradoksali situacija: parengtas detalusis planas įstrigo valdininkų kabinetuose, o nuo kitų metų "Lituanicos" pastatus valdančiai įmonei "Megapilė" teks mokėti daugiau kaip dvigubai didesnį nekilnojamojo turto mokestį nei iki šiol – 490 tūkst. litų.
Prieš kelerius metus architektai buvo pakviesti dalyvauti buvusio batų fabriko "Lituanica" ir aplinkinės erdvės atgaivinimo koncepcijos konkurse. Jo darbų vertinimo komisijoje dalyvavo ir Kauno meras Andrius Kupčinskas. Teritorijos investuotoja, bendrovė "Megapilė", šiam konkursui skyrė apie 700 tūkst. litų ir ketino toliau plėtoti geriausias architektų pasiūlytas idėjas. Bendrovė 2010 m. taip pat sudarė sutartį su įmone "Miesto planas" dėl detaliojo plano parengimo ir tam skyrė 229 tūkst. litų.
Tačiau biurų, gyvenamųjų būstų ir komercinės paskirties statiniai šioje vietoje nepradėjo kilti lig šiol. Mat valdininkų kabinetuose įstrigo derinama 11 ha apimančios teritorijos detaliojo plano koncepcija.
Rengia ne tik savo sklypui
Pasak Centro seniūno Mariaus Švaikausko, investuotojų vykdomos projekto derinimo procedūros neturi būti kliūtis tvarkyti teritoriją. "Pastatas netvarkomas, dalis langų išdaužyta, kai kur voliojasi šiukšlės", – aiškino seniūnas.
Bendrovės "Megapilė" direktorius Ignas Grigaras paneigė, kad "Lituanica" – visų užmiršta ir apleista. Jis vardijo: "Lituanicos" pastatuose sėkmingai veikia ne tik pernai atnaujintas prekybos centras "Iki", bet ir nuomojamose patalpose įsikūrė biurai, automobilių plovykla, šurmuliuoja menininkai, šiais metais puošiantys Rotušės a. "Lituanicoje" kelerius metus veikė meno inkubatorius "Fluxus ministerija".
I.Grigaras tvirtino, kad buvusio fabriko teritorija saugoma ir prižiūrima, dalyje pastatų vyko vidaus remonto darbai, tvarkomi stogai, atnaujinami fasadai. "Esminių statinių griovimo, atnaujinimo darbų vykdyti negalime, nes vis dar deriname su įvairiomis institucijomis jau seniai mūsų parengtą detaliojo plano koncepciją", – aiškino "Megapilės" direktorius.
Prieš dešimtmetį įsigiję batų fabriko "Lituanica" teritoriją ir statinius, verslininkai iš pradžių detalųjį planą ketino rengti tik įsigytam 1,5 ha ploto sklypui. "2010 m. kartu su savivaldybe geranoriškai sutarėme rengti vieną bendrą detalųjį planą, kuris apimtų 11 ha teritoriją – nuo P.Vileišio tilto iki Kauno pilies prieigų", – pasakojo I.Grigaras.
Pasinaudojo konkurso idėjomis
Bendrovė "Megapilė" pagal architektų konkursui pateiktas idėjas dar prieš dvejus metus pradėjo rengti detaliojo plano koncepciją. Joje nubrėžtos buvusio fabriko teritorijos ribos, suplanuota pratęsti kai kurias Senamiesčio gatves į naujai formuojamą kvartalą, parengti planai ir ribos, kuriose savo idėjas galės įgyvendinti savivaldybė, numatytos poilsinės viešųjų erdvių zonos Neries pakrantėje.
"Jei rengtume tik savo teritorijos detalųjį planą, manau, sugaištume mažiau laiko. Dabar tenka daug papildomai derinti su įvairiomis institucijomis: savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu, Nacionaline žemės tarnyba", – teigė I.Grigaras.
Pasak "Megapilės" vadovo, jeigu detaliojo plano rengimo eiga ateityje būtų sklandi, visas procedūras įmanoma baigti iki 2015 m. Tada ir būtų galima pradėti statybas.
Meras žada aiškintis
A.Kupčinskas, paklaustas, ar valdininkai biurokratinėse procedūrose neklampina verslininkų projekto, nors jis apima ir viešąsias erdves, neigė tokią galimybę. "Kaune daug pavyzdžių, kai verslas sparčiai įgyvendino savo projektus", – svarstė jis. Vis dėlto meras žadėjo dar šį mėnesį sukviesti savivaldybės tarnautojus ir verslininkus aptarti, kodėl stringa "Lituanicos" gaivinimas.
Vis dėlto A.Kupčinskas pastebėjo, kad savivaldybė neturi kaip išbraukti "Lituanicos" statinių iš vaiduoklių sąrašo. "Jei nebūtų tokių skaudulių, kaip stūksantys nebaigti viešbučiai "Britanika", "Respublika", gal ir "Lituanicos" pastatų galėtume neįtraukti į šį sąrašą. Dabar išimčių daryti negalime, turime taikyti tokias pat priemones – didesnį nekilnojamojo turto mokestį – visų apleistų pastatų savininkams", – sakė A.Kupčinskas.
Komentaras
Audrys Karalius
Architektas
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos ir jos aplinkos sutvarkymas labai pagyvintų visą Senamiestį. Gaivinant "Lituanicą" ir aplink ją esančias erdves matau daug galimybių spręsti vis labiau aštrėjančią automobilių stovėjimo vietų problemą. Tai, kad visam miestui svarbiems projektams pavyksta pritraukti privačių lėšų, sveikintinas dalykas. Tačiau Kauno savivaldybei dar trūksta ir patirties, ir valios efektyviai bendradarbiauti su verslu.
Turi vilties
Bendrovė "Megapilė" kreipėsi į Kauno merą su prašymu iš naujo peržiūrėti ir įvertinti teritoriją. Verslininkai sutinka, kad ne visi "Lituanicos" teritorijos pastatai yra gana tvarkingi, bet nemano, kad jie yra nesaugūs ar apleisti. Tikimasi, kad šis prašymas bus apsvarstytas miesto tarybos posėdyje ir politikai priims geranorišką sprendimą.
Pasak investuotojų, sutelktos verslo ir valdžios pastangos į "Lituanicos" projektą ateityje duos vaisių – ištisas Senamiesčio kvartalas bus atkurtas pagal paveldosaugos reikalavimus, išplėtota nauja patogi infrastruktūra, sukurta naujų darbo vietų. Todėl įmonės vadovai viliasi, kad savivaldybė bus supratingas partneris.
Laimėjo tarptautinė komanda
"Lituanicos" teritorijos suvarkymo idėjinio konkurso dalyviai turėjo laikytis visos 11 ha teritorijos suskirstymo ribų, nustatyto aukštingumo, išsaugoti paveldosaugininkų nurodytus objektus. Pirmąją vietą konkurse laimėjo tarptautinė projektuotojų komanda "MAXWAN architects", kurios vadovas – Hiroki Matsuura.
Naujausi komentarai