LSMU Emanuelio Levino centre – svarbios diskusijos apie atsakomybę ir rūpesčio etiką

Bendražmogiškosios vertybės

Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino centras kartu su LSMU Bioetikos katedra ir partneriais iš SIREL (Prancūzija) surengė renginių sesiją, skirtą šio filosofo asmenybei, gyvenimui, filosofijai ir puoselėtoms vertybėms.

E.Levino idėjos, kaip žmogiškumo, vertybių, tarpusavio santykio, mirties, kaltės ir atsakomybės klausimai, itin svarbios tiek bendrąja prasme, tiek ir gilinantis vien į slaugos ar visos sveikatos priežiūros sritį.

Viena konferencijos dalyvių, Tulūzos universiteto profesorė Flora Bastiani, pabrėžė, kad E.Levino centro įkūrimas reikšmingas ir jai asmeniškai. „Šį filosofą tyrinėju nuo 2006 m. Pirmą kartą esu tokioje vietoje. Džiaugiuosi, kad yra centras, skirtas Levino darbų tyrimams“, – kalbėjo profesorė.

Dalyviai: Tulūzos universiteto profesorė F.Bastiani (dešinėje) pabrėžė, kad vien techninių įgūdžių gerai slaugai nepakanka. (LSMU nuotr.)

Kai kuriose užsienio šalyse (Šiaurės Amerikoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kt.) veikia asociacijos, vienijančios E.Levino tyrinėtojus, bet jiems skirta konkreti vieta dar labiau vienija ir skatina E.Levino filosofijos tyrinėjimų, diskusijų ir idėjų skaidos kokybę ir gausą.

Kančia ir vienišumas

„E.Levinas daug dėmesio skyrė etikai, žmogaus elgesiui su aplinkiniais, šios nuostatos aktualios kalbant ir apie sveikatos apsaugos sritį. Lietuva, E.Levino idėjas nagrinėdama konferencijose, bandydama taikyti ligoninėse, bendravimui su pacientais, įtraukdama jas ir į medikų rengimą, žengia koja kojon su pasauliu“, – pastebėjo prof. F.Bastiani.

E.Levino etika kalba apie atsakomybę kitam žmogui, atsigręžia į konkrečius asmens poreikius, siekiant išsaugoti jo orumą iki paskutinių minučių, pabrėžia rūpestį, kuris sumažintų skausmą, kančią ir nepaliktų žmogaus vieno mirties akivaizdoje.

„Tyrinėjant sveikatos apsaugos sritį, pastebėta, kad skirtingose šalyse vyrauja skirtingi požiūriai, tarkime, į gydytojų ar slaugytojų rengimą. Esu filosofė, bet dirbu ligoninėje. Lankydamasi Lietuvoje pasidomėjau, kokia praktika taikoma jūsų šalies ligoninėse, galiu ją palyginti su Prancūzijos, apmąstyti, pabandyti šią praktiką gerinti“, – dėstė F.Bastiani.

Profesorė pastebi didelių požiūrio į žmogų pokyčių, kurių per pastaruosius dešimtmečius įvyko ligoninėse. Anksčiau Prancūzijoje sergančiais kūdikiais ligoninėje rūpindavosi tik personalas, tėvai galėdavo tik aplankyti.

„Laimė, tai pasikeitė. Situacija keičiasi ir dėl žmonių karšinimo senatvėje. Prieš 30 metų senyvas žmogus prieš mirtį likdavo vienas. Dabar yra tarnybų, kurios atsidavusios tokiai veiklai: gelbsti žmones nuo vienatvės, palengvina jų išėjimą, malšina fizinį skausmą“, – kalbėjo F.Bastiani ir priminė svarbią etikos komitetų, bioetikos skyrių funkciją.

Žinia apie mirtiną ligą

„Vien techninių įgūdžių gerai slaugai nepakanka“, – pabrėžė profesorė. Ji papasakojo apie simuliacinius mokomuosius centrus, kuriuose medikai praktikuojasi, kaip pacientui pranešti žinią apie jam diagnozuotą mirtiną ligą, kaip pateikti kitas blogas naujienas, diskutuoja, mokosi, kaip toliau elgtis su mirštančiu pacientu, kur yra ribos bendraujant su paciento šeima, kaip visa tai išgyventi pačiam medikui.

Dar viena veiksminga idėja – kai daugiau patyrę lėtinėmis ligomis sergantys pacientai naujus likimo draugus moko susigyventi, susitaikyti su liga, dalijasi savo patirtimi ir su gydytojais.

E.Levinas daug dėmesio skiria pacientų pažeidžiamumui. Kuo silpnesnis žmogus, tuo jis pažeidžiamesnis, bet visa ši sunki emocinė patirtis užgriūva ir medikus.

Prof. F.Bastiani nuomone, sveikatos priežiūros sričiai E.Levino filosofija yra neišsemiami klodai: humanistinis požiūris slaugymo praktikoje pacientus ir medikus moko elgesio su pacientu, padeda medikams susidoroti su milžinišku psichologiniu krūviu.

„E.Levinas daug dėmesio skiria pacientų pažeidžiamumui. Kuo silpnesnis žmogus, tuo jis pažeidžiamesnis, bet visa ši sunki emocinė patirtis užgriūva ir medikus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

F.Bastiani į Kauną atvyko su konkrečiu tikslu – pristatyti, pasidalyti gerąja patirtimi apie audinių ir organų donorystės koordinatorių pareigybę. Šie specialistai yra parengti pačiu sunkiausiu ir jautriausiu metu kalbėtis su artimaisiais dėl audinių ir organų donorystės.

„Slaugytojai ir patys šioje srityje kuria naujoves, siekdami palengvinti artimųjų dalią, padėti susigyventi su vienokiu ar kitokiu savo sprendimu dėl donorystės, pagelbėti patiems koordinatoriams susidoroti su emociniu krūviu. Dalijimasis gerąja patirtimi įvairiais aspektais padeda gerinti slaugą“, – pridūrė profesorė.

Intelektualiniai ryšiai

Kitą konferencijos dalyvį, prancūzų filosofą Jeaną-Michelį Salanskį su Lietuva ir Kaunu sieja tragiška giminės istorija. Jo tėvų šeima 1918 m. emigravo iš Kybartų, o visa likusi giminė Lietuvoje buvo išžudyta per Antrąjį pasaulinį karą.

Nepaisant visko, jį džiugina stiprėjantys intelektualiniai ryšiai tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Viena didžiųjų sąsajų tarp šalių yra tapęs ir pats E.Levinas, kuris, deja, taip pat patyrė pasaulinių karų baisumą ir artimųjų netekčių.

J.-M.Salanskis nesiėmė vertinti, kokių konkrečių rezultatų Kaunui, šaliai galėtų suteikti įkurtas E.Levino centras ir šio filosofo idėjų sklaida Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje, vis dėlto neatmetė galimybės, kad centras pasitarnaus aktyvesnei Lietuvos ir Prancūzijos intelektualinei sąveikai, galbūt įtraukiant ir meną, – bet jau vien E.Levino filosofija, jos tyrinėjimai, jos galia yra neįkainojama.

Tęsti E.Levino veiklą

E.Levino žentas ir jo filosofijos tyrinėtojas, matematikos ir informatikos profesorius Georges Hanselis, Kauną pavadinęs pagerintu Paryžiumi, į konferenciją sakė atvykęs vedamas noro tęsti E.Levino veiklą.

Juokaudamas jis prisiminė vieną E.Levino jam atsiųstą straipsnį, kuriame pirmas sakinys buvo apie tai, kad filosofas ieško tiesos. „Nuo antro sakinio nieko nesupratau“, – neslėpė svečias, bet ilgainiui filosofija jį taip įtraukė, kad atsisakė inžinieriaus darbo ir ėmė tyrinėti didžių mąstytojų, kurių vienas tapo ir uošviu, veikalus, rašyti straipsnius.

G.Hanselis pamena, kad, bendraudamas su kitais, E.Levinas buvo be galo kantrus, nors jei manydavo, kad kas yra neteisus, tai ir pasakydavo. Jam būdavo galima užduoti bet kokį klausimą.

E.Levinui skirtas renginių ciklas Kaune tiesiogiai ir virtualiai subūrė žymiausius tyrėjus iš Prancūzijos, Lietuvos, Belgijos, Lenkijos, Ukrainos, Kanados, JAV, Japonijos ir Izraelio. Konferencijoje dalyvavo E.Levino dukra Simone Hansel ir kiti garbūs svečiai.

Artimieji: į konferenciją atvyko E.Levino dukra dr. Simone Hansel ir anūkas dr. Davidas Hanselis (kairėje). (LSMU nuotr.)